Dirvožemio rūšiavimas: kas yra rūšiavimas, jo pagrindinė paskirtis ir rodikliai

Dirvožemio vertinimas yra lyginamoji žemės ūkio paskirties žemės kokybės charakteristika. Šiuo tikslu atliekami specialūs dirvožemio tyrimai ir nustatomi atitinkami taškai. Procedūra atliekama atliekant žemės vertinimo, melioracijos, žemės kadastro ir kitas užduotis. Dirvožemio kokybės pagalba galima numatyti augalų derlių. Jis taip pat naudojamas žemės vertei įvertinti, mokesčių ir nuomos dydžiui nustatyti.

Kas yra dirvožemio paleidimas?

Šis terminas suprantamas kaip vaisingumo apibrėžimas. Klasifikavimas – tai lyginamasis dirvožemių įvertinimas balais pagal pagrindines agronomines charakteristikas.Procedūra atliekama dėl žemės ūkinių savybių. Bonitet taip pat reikalingas kainodaros problemoms spręsti, žemės kadastro tvarkymui ir ūkininkavimo sistemoms tobulinti.

Dažniausiai vertinimas naudojamas atliekant žemės įvertinimą ūkyje pagal gamybines ir technologines charakteristikas. Pirmajai grupei priskiriamas augalų produktyvumas ir pašarinių žemių produktyvumas, antrajai – reljefas, atokumas, uolėjimas, energijos intensyvumas. Taip pat procedūra skirta įvertinti, ar žemė kainuoja kultūrinių augalų auginimui, ir nustatyti ekonomiškumą.

Be kokybinių parametrų, kurie naudojami dirvožemio derlingumui įvertinti, rekomenduojama atsižvelgti ir į kitas sąlygas. Jie labai svarbūs žemės ūkyje. Šie parametrai apima reljefą, drėgmę, mikroklimatą.

Dirvožemio įvertinimas išreiškiamas apibendrintais parametrais – balais. Paprastai kaip pagrindas yra naudojamos žemės tyrimo medžiagos. Jie atspindi dirvožemio mechaninę sudėtį, humuso kiekį jame, rūgštingumo parametrus, svarbias fizines savybes.

Pagrindinis tikslas

Pagrindiniai vertinimo tikslai yra dirvožemių apskaita ir grupavimas pagal gamtines savybes ir derlingumą. Kartu vertinamas dirvožemio produktyvumas auginant įvairius augalus, gerinant žemės ūkio gamybą ir specializaciją. Kiekvienam dirvožemio tipui būdingas tam tikras bonitetas arba kokybės rodikliai, produktyvumas, kokybės faktorius.

Specialistai nustato šiuos vertinimo tikslus:

• dirvožemių ir žemių palyginimas ir grupavimas pagal produktyvumą, t.y. derlingumą;
• nustatyti įvairioms kultūroms palankiausias žemes;
• šalies, regiono ar konkretaus ūkio gamybos įvertinimas;
• objektyvus įvertinimas, atsižvelgiant į dirvožemio ir klimato sąlygas bei ūkinės veiklos rezultatą ir gamybos išteklių nustatymą;
• pagalba tvarioms ūkininkavimo sistemoms;
• padeda tinkamai parengti priemones, skirtas padidinti kultūrinių augalų derlingumą ir derlingumo parametrus įvairių tipų dirvose.

Įkrovos kriterijai

Pagrindinis rodiklis, pagal kurį vertinama žemė, yra derlingumas. Tai gali būti natūralus, dirbtinis, ekonominis, potencialus. Taip pat išskiriamas santykinis ir efektyvus vaisingumas.

Kaip vertinimo kriterijų svarbu naudoti tuos parametrus, kurie tiesiogiai apibūdina vaisingumą. Šis terminas suprantamas kaip dirvožemio gebėjimas aprūpinti augalus visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis ir sudaryti palankias sąlygas jiems augti.

Pagrindiniai dirvožemio derlingumui apibūdinti naudojami parametrai yra humuso atsargos ir humuso horizonto storis.Tuo pačiu metu dirvožemis gali turėti palankias fizines savybes ir turėti reikiamą drėgmės kiekį, tačiau jei yra neigiamų savybių, jo produktyvumas sumažės. Neigiamos savybės apima druskingumą, rūgštingumą, šarmingumą.

Pagrindiniai šiandien taikomi dirvožemio klasifikavimo kriterijai yra šie:

• humuso horizonto storis;
• humuso atsargos;
• fizinis molio kiekis;
• tankis;
• fizinės savybės;
• minimali drėgmės talpa;
• aeracijos poringumas;
• aktyvus drėgmės diapazonas.

Pasiruošimas

Pasirengimo vertinimui etape būtina sudaryti respublikines ir regionines vertinimo skales. Šiuo atveju naudojami objektyvūs dirvožemio parametrai ir charakteristikos. Rengiant tokius dokumentus dalyvauja dirvožemio mokslininkai. Tai darant svarbu naudoti statistinius duomenis.

Sudarant rūšiavimo skales dirvožemio charakteristikoms ir jo produktyvumo parametrams, naudojama šių tipų informacija:

1. Dirvožemio žemėlapis, didelio masto ūkių dirvožemio tyrimai, dirvožemio ataskaitos su analitika, žemės plotų lentelės.
2. Klimato duomenys, įskaitant ilgalaikę vidutinę temperatūrą, vidutinį metinį kritulių kiekį, laikotarpį be šalčio.
3. Žemės naudotojų valstybinės registracijos medžiaga.
4. Literatūros informacija apie regiono žemės vertinimą.
5. 5 metų kolūkių ir valstybinių ūkių metinės ataskaitos.
6. Informacija apie ilgalaikį derlių sklypuose su skirtingų dirvožemio tipų.

Technika

Pastaruoju metu daugiausia taikomas dirvožemio ekologinis vertinimas. Tai padeda nustatyti rodiklius ir sudėti taškus skirtingoms svetainėms ir bet kokiam lygiui. Norėdami tai padaryti, naudokite šiuos parametrus:

• dirvožemio indeksai - jie skaičiuojami atsižvelgiant į išplovimą, žvyrą, defliaciją;
• vidutinis humuso kiekis;
• agrocheminiai parametrai – tai dirvožemio rūgštingumo rodikliai, maistinių medžiagų kiekio koeficientai;
• klimato rodikliai - temperatūrų, drėgmės koeficientų suma.

Tada apskaičiuojami galutiniai parametrai – klimatiniai, dirvožemio, agrocheminiai. Po to atliekamas galutinis įvertinimas, kuris apima dirvožemio ekologinio indekso nustatymą.

Dirvožemio rūšiavimas laikomas informacine metodika, padedančia įvertinti dirvožemio derlingumą. Dėl pagrindinių rodiklių nustatymo galima numatyti augalų derlių ir nustatyti žemės vertę.

Rekomenduojama