Atsakymas į klausimą

Eglė pagelsta: ką daryti ir kodėl taip nutinka, problemos sprendimas

Anonim

Eglė yra labai nepretenzingas augalas, pasižymintis aukštomis dekoratyvinėmis savybėmis. Spygliuočių augalai puikiai atrodo namų sklypuose ir vasarnamiuose. Tačiau kartais sumažėja dekoratyvinės augalų savybės. Tokiu atveju sodininkai domisi, ką daryti, jei eglė pagelsta. Tai lemia įvairūs veiksniai. Norint išspręsti problemą, būtina nustatyti jos š altinį.

Pagelsvimo priežastys

Priežastis, kodėl eglė pagelto, yra įvairių veiksnių. Tai sukelia klimato sąlygos, priežiūros pažeidimai, kenkėjų atakos.

Išoriniai veiksniai

Daugelis vasaros gyventojų domisi, kodėl eglė pagelsta. Tai gali sukelti įvairūs veiksniai:

  1. Drėgmės trūkumas. Laikinuose konteineriuose parduodami daigai dažnai būna perdžiūvę. Todėl po persodinimo medis gali neįsišaknyti. Taip yra dėl to, kad mažos šaknys miršta. Po kurio laiko adatos pagelsta ir nukrenta.
  2. Pavėluotas įlaipinimas. Vėlyvą rudenį pasodintas medis gali nespėti įsišaknyti dirvoje. Dėl to eglė susiduria su drėgmės trūkumu. Dėl to jauni ūgliai žūsta ir spygliai paruduoja.
  3. Nudegimai. Žiemą jauni medžiai kenčia nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Jie atsispindi nuo sniego ir sudegina gležnas adatas.
  4. Smarkios šalnos. Spygliai dažnai pagelsta veikiant žemai temperatūrai. Tačiau atėjus karščiui ši problema išnyksta.
  5. Maistinių medžiagų trūkumas. Esant tokiai situacijai, reikia tręšti.
  6. Per didelis šėrimas. Tai taip pat blogai veikia spygliuočių išvaizdą.
  7. Staigus atšilimas po žiemos. Šilumos ir saulės įtakoje prasideda aktyvi augmenija, tačiau šaknų sistema neturi laiko pabusti. Esant tokiai situacijai, rekomenduojama nuvalyti sniegą nuo kamieno apskritimo, pabarstyti pelenais ant žemės ir patręšti. Tai pagreitins žemės atšilimą ir padės augalams pabusti.
  8. Drėgmės sąstingis sodinimo vietoje arba aukštas požeminis vanduo. Tokiu atveju augalui padės tik persodinimas.

Kenkėjai

Eglės spygliai dažnai pagelsta dėl kenkėjų invazijos. Grybelinės infekcijos taip pat gali sukelti problemų. Siurbiantys parazitai sugeria spyglių, medienos ir net šaknų sistemos sultis. Vienas iš dažniausių problemų požymių yra pageltimas. Dažniausiai pasitaikantys parazitai:

  1. Hermes – puolant šiems kenkėjams, stebimas spyglių pageltimas ir lipnių bei purių b altų gumulėlių susidarymas apatinėje spyglių dalyje. Tuo pačiu metu jaunos šakos yra padengtos kūgiais ar tulžimis. Juose gali išsivystyti iki 120 parazitų lervų.
  2. Eglės amarai – dažniausiai nuo šių kenkėjų kenčia dygliuotos, Sitkos ir Serbinės eglės rūšys. Vabzdžiai yra labai mažo dydžio, neviršija 1–2 milimetrų.
  3. Voratininė erkė – jos buvimą galima atpažinti iš plono ir reto voratinklio susidarymo ant eglių spyglių. Dauguma parazitų karštyje kenkia augalams. Per vasarą voratinklinės erkės patelė sugeba susilaukti 3–4 kartų. Todėl iki rudens pradžios pažeidimo dydis padidėja.

Prevencijos priemonės

Kad išvengtumėte eglių spyglių pageltimo, turite atlikti šiuos veiksmus:

  1. Pasirinkite tinkamą vietą ir laikykitės sodinimo taisyklių.
  2. Suorganizuokite tinkamą eglės priežiūrą. Tai turėtų apimti savalaikį dirvožemio drėgnumą ir reguliarų maistinių medžiagų naudojimą.
  3. Venkite stipriai storinančių ir šešėliuojančių sodinukų.
  4. Padenkite kamieno apskritimą durpių drožlėmis arba pelenais. Tai padės išvengti žieminio slogos atsiradimo.
  5. Apsaugokite karūną nuo stiprių šalnų.
  6. Reguliariai tikrinkite medį ir imkitės veiksmų, kai atsiranda pirmieji patologijų ar kenkėjų atakų požymiai.
  7. Atlikite profilaktinį gydymą. Tam leidžiama naudoti fungicidus ir insekticidus. Paprastesniais atvejais leistina naudoti liaudies gynimo priemones.

Ypač svarbus yra nusileidimo vietos pasirinkimas ir jos įgyvendinimo taisyklių laikymasis. Svarbu atsižvelgti į šiuos dalykus:

  • požeminio vandens vieta – jei jis per aukštas, šaknų sistema gali pūti, dėl to gali atsirasti geltonų spyglių;
  • šaknies kaklelio išdėstymas - jo gilinimas arba atskleidimas provokuoja augimo slopinimą ir stiebo puvimo riziką ties kamieno pagrindu;
  • sodinimų sustorėjimas - šakų sąlytis provokuoja jų vystymąsi, džiūvimą ir spyglių kritimą;
  • dirvožemio sudėtis – tankus ir skurdus dirvožemis neigiamai veikia kultūros vystymąsi.

Kova su pageltimu

Norint susidoroti su šalyje auginamos eglės lajos pageltimu, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:

  1. Ištrinti pažeistas šakas. Norint išlaikyti patrauklią pasėlių išvaizdą ir racionalų naudingų elementų pasiskirstymą, kiekvieną rudenį reikia genėti jauninančius. Tokiu atveju verta atsikratyti sausų negyvų šakų. Tokiu atveju sanitarinė procedūra turėtų būti atliekama, kai kultūra yra paveikta parazitų ir ligų. Nupjauti ūgliai turi būti sudeginti.
  2. Laistykite ir maitinkite derlių.Visiška drėgmė reikalinga, visų pirma, jaunoms eglėms. Karštyje taip pat leidžiama purkšti sodinukus. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti vandenį, kurio temperatūra aukštesnė nei +12 laipsnių. Po laistymo būtina atlaisvinti dirvą. Tai pagerins vandens ir vertingų medžiagų patekimą į šaknų sistemą. Kai laikomasi sodinimo darbų taisyklių, mineraliniai produktai naudojami tik po 4 metų.
  3. Apdorokite sodinukus nuo kenkėjų. Pradinėse parazitų pažeidimo stadijose pakanka naudoti liaudies gynimo priemones. Daugeliu atvejų šiam tikslui naudojamas kalio muilo tirpalas. Taip pat leidžiama naudoti žolelių užpilus - česnako, pelyno ir kitų kultūrų pagrindu. Norint sunaikinti lapų kirmėles ir voratinklines erkes, augalą verta apdoroti skysto muilo tirpalu.

Priežiūros priemonės

Jei eglės pageltimą lėmė nenatūralūs veiksniai, rekomenduojama problemas spręsti specialiais preparatais. Veiksmingiausios priemonės yra šios:

  1. „Rakurs“ – turi 2 aktyvius komponentus, kurie skiriasi skirtinga pasiskirstymo augale dinamika. Tai padeda gaminiui sėkmingai susidoroti su rūdimis ir sandarumu įvairiuose vystymosi etapuose. Tirpalas apima specialius polimerus, kurie pagerina agento sukibimą su adatomis ir pagreitina jo įsiskverbimą į vidų. Tai padidina medžiagos atsparumą krituliams. „Rakurs“ pasižymi ilgalaikėmis apsauginėmis savybėmis. Medžiagos poveikis išlieka iki 1 mėnesio.
  2. „Phytoumbrella Coniferous“ – medžiaga yra veiksmingas augimo stimuliatorius. Jis turi unikalią formulę, kuri suteikia platų veiksmų spektrą. Medžiaga gali būti naudojama daiginamai sėklinei medžiagai ir naudojama sodinant pavasarį. Tai padeda paspartinti kultūros įsišaknijimą ir skatina galingos šaknų sistemos vystymąsi. Naudojant medžiagą, eglę galima padaryti atsparesnę grybelinėms infekcijoms ir kenkėjų atakoms, pagerinti dekoratyvines savybes ir palengvinti augalo prisitaikymą naujoje vietoje.
  3. „Pinocidas“ yra sisteminė priemonė, padedanti susidoroti su daugybe pavojingų kenkėjų. Tai pjūkleliai, žvyniniai vabzdžiai, amarai, hermes. Platus vaisto veikimo spektras yra susijęs su unikaliu kelių veikliųjų medžiagų, priklausančių skirtingoms cheminėms klasėms, deriniu. Pirmieji rezultatai pastebimi per 1 valandą po gydymo. Tokiu atveju kenkėjai visiškai žūva po dienos.
  4. „Vallar“ – šis įrankis sėkmingai susidoroja su gegužinio vabalo lervomis, kurios pažeidžia jaunų sodinukų šaknų sistemą ir sukelia jų mirtį. Be to, medžiaga yra veiksminga nuo vielinių kirmėlių ir netikrų vielinių kirmėlių. Kad nepažeistumėte šaknų sistemos, turite naudoti insekticidą ir žemę pagrįstą talkerį. Tolesnis apdorojimas apima granulių įterpimą į dirvos paviršių ir toliau jas pagilinant 5–10 centimetrų.

Egliams gydyti būtina naudoti magnio sulfatą arba magnio sulfatą.Šis įrankis užtikrina greitą medžių atsigavimą po žiemos. Norint pagaminti darbinį tirpalą, rekomenduojama paimti 10-20 gramų medžiagos 10 litrų vandens. Darbiniu tirpalu reikia purkšti eglių vainikus ryte ir vakare. Tai turi būti daroma esant sausam ir ramiam orui.

Taip pat darbinį tirpalą galima naudoti apdirbant netoli kamieno esantį eglės ratą. Norėdami tai padaryti, magnio sulfato dozę reikia padidinti tris kartus, naudojant 30-50 gramų medžiagos 10 litrų vandens. Medžiagos suvartojimo norma yra 10 litrų 1 kvadratiniam metrui. Sezono metu reikia 2 procedūrų – pavasarį ir vasarą.

Eglės spyglių pageltimas laikomas gana dažna problema, kuri gali būti susijusi su natūralių veiksnių įtaka ar įvairių parazitų atakomis. Tinkamai prižiūrint augalą, problema dažniausiai išnyksta. Jei taip neatsitiks, turėtumėte naudoti specialų vaistą.