Dirvožemio melioracija: kas tai, kokios yra atkūrimo priemonės

Dėl žmonijos vystymosi didėja pažeistų žemių plotas ir mažėja natūralių ekosistemų. Taip pat šį procesą lydi atsigavimo funkcijų sumažėjimas ir atsparumas antropogeninių veiksnių įtakai. Melioracijos darbai laikomi svarbia litosferos apsaugos priemonių dalimi. Tai padeda atkurti žemės išteklių produktyvumą ir normalizuoti jų struktūrą.

Kas yra melioracija?

Šis terminas suprantamas kaip priemonių rinkinys, skirtas ekonominiam ir aplinkosauginiam žemės ir vandens išteklių atkūrimui, kurių produktyvumas žmogaus veiklos procese gerokai sumažėjo.

Pagrindiniu melioracijos uždaviniu laikomas aplinkos sąlygų normalizavimas. Šia veikla siekiama atkurti žemės ir vandens telkinių produktyvumą.

Žemės ir vandens telkinių, kuriuos reikia atkurti, priežastys

Įvairi žmogaus veikla sukelia problemų. Jie skirstomi į 2 pagrindines kategorijas:

1. Ūkinė veikla. Žemės ir vandens telkinių struktūros pažeidimo priežastys: kasyba, miškų kirtimas, miestų statyba. Be to, problemų kyla dėl hidrotechninių statinių ir kitų panašių įrenginių kūrimo, sąvartynų atsiradimo ir miškų naikinimo.
2. Karinių bandymų vykdymas. Tai gali būti įvairi veikla, įskaitant branduolinių ginklų bandymus.

Į ką atsižvelgta projekte?

Sudarant melioracijos projektą rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:

1. Melioracijos krypties įvertinimas ir žemės tikslinės paskirties nustatymas. Jie gali būti naudojami žemės ūkio, žuvininkystės ar miškininkystės reikmėms.
2. Dirvožemio melioracijai skirtos veiklos organizavimas ir ypatumai.
3. Mechaninių įrenginių poreikio vertinimas.
4. Ieškokite vietovių, kuriose norite įdėti pašalintą dirvožemio sluoksnį.
5. Darbo grafiko sudarymas.

Melioracijos etapai

Rekultivacija vykdoma etapais. Į tai reikia atsižvelgti rengiant darbo planą.

Techninis etapas

Šiame etape vykdomos inžinerinės techninės priemonės, kuriomis siekiama paruošti suardytas žemes žmogaus veiklos padarinių likvidavimui ir spręsti biologinės melioracijos uždavinius.

Techniniame etape yra įvairių tipų darbai:

1. Struktūra ir dizainas – tai, be kitų dalykų, apima naujų paviršių ir reljefo formų kūrimą. Tai gali būti durpės, įžeminimas, profiliavimas. Darbas gali apimti ekranų kūrimą arba akmenų, augalų, kelmų valymą.
2. Cheminis – apima kalkinimą, sorbentų naudojimą, tręšimą.
3. Hidrotechniniai – į šią kategoriją įeina drenažas ir drėkinimas. Taip pat gali būti reguliuojamas aikštelių užtvindymo paviršiniais vandenimis laikas.
4. Šilumos inžinerija – skirta šildyti zonas. Norėdami tai padaryti, naudokite mulčiavimo medžiagas arba izoliaciją.

Svarbūs darbai, kurie atliekami techniniame etape – planavimas ir įžeminimas. Tuo pačiu metu išdėstymas gali būti ištisinis arba dalinis – viskas priklauso nuo melioracijos krypties.

Rengiant vietą miškų formavimui ar žemės ūkio reikmėms, būtinas tvirtas planavimas. Daliniai darbai atliekami rengiantis kraštovaizdžiui ar apsauginėms juostoms kurti.

Biologinė stadija

Šiuo etapu baigiamas melioravimas. Tai apima augalinio dirvožemio sluoksnio formavimą, biologinį dirvožemio valymą, agrarinės melioracijos priemones, kuriomis siekiama normalizuoti dirvožemio formavimosi procesus.

Pagrindinis biologinės melioracijos uždavinys – procesų atnaujinimas, dirvožemio savaiminio išsivalymo pajėgumo didinimas ir biocenozės atkūrimas.

Pirmajame biologinės atkūrimo etape būtina auginti priešsėlius, gebančius prisitaikyti prie esamų sąlygų ir pasižyminčius dideliu regeneraciniu pajėgumu. Antrame etape būtina pereiti prie numatyto naudojimo.

Organinėmis medžiagomis, perdirbtais produktais ar sunkiaisiais metalais užterštas dirvožemis pirmiausia išvalomas sorbentais. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti augalus ar mikroorganizmus. Tada žemė įtraukiama į ūkinį naudojimą. Tuo pačiu metu būtina sanitarinių ir epidemiologinių institucijų kontrolė.

Jei žemę planuojama naudoti žemės ūkio reikmėms, biologinis atkūrimas apima:

• žemės išlyginimas;
• auginti pionierius augalus, siekiant pagerinti dirvožemio formavimosi procesus;
• specialios sėjomainos įvedimas, siekiant normalizuoti dirvožemio sluoksnio struktūrą;
• specialios reguliavimo institucijos atlieka dirvožemio sudėties stebėjimą.

Suardytų žemių melioracijos metodai ir technologijos

Šiandien yra daug melioracijos metodų. Renkantis konkretų būdą, reikia atsižvelgti į teritorijos ypatybes.

Akmens karjerai

Išgaunant akmenį susidaro pylimai, kurie susideda iš persunkto grunto sluoksnio. Jis negali būti naudojamas pramoniniais tikslais. Tokį substratą galima suskirstyti į derlingą sluoksnį ir pradinę uolieną.

Kadangi visa veikla yra skirta tokių problemų sprendimui:

• paviršiaus formavimo planavimas;
• purios žemės užpildymas – šio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 1 metras;
• sėti sėklą;
• dirbtų durpių telkinių plotų rekultivacija.

Sąvartynai ir pylimai

Sąvartynai suprantami kaip žemės kauburėliai, neturintys konkrečios paskirties ir susidarantys išpilant išsivysčiusį gruntą. Norėdami atkurti tokias svetaines, atlikite šiuos veiksmus:

• viršutinio dirvožemio sluoksnio pašalinimas;
• sukurti sąvartyno šlaitus;
• planuoti darbus ant sukurtų paviršių;
• vežimas iš sandėlio ir dirvos-augalinio sluoksnio uždėjimas suformuotose vietose;
• tikslinių kelių tiesimas, melioracija;
• hidraulinių statinių sukūrimas esant poreikiui;
• sėti sėklą.

Hidrauliniai sąvartynai

Šis terminas reiškia sąvartynus, susidariusius aliuviniu metodu. Norint atkurti tokias svetaines, reikia atlikti šiuos veiksmus:

• derlingo dirvožemio sluoksnio pašalinimas;
• konstrukcijų, skirtų paviršiniam vandeniui, kuris ateina iš baseino paviršiaus, nukreipimo projektavimas;
• užtvankų išorinių šlaitų melioracija – tam reikia užpilti derlingą dirvos sluoksnį, 5-6 metrų intervalais pasodinti velėną formuojančias žoles ir pasodinti medžius bei krūmus, rekultivuoti paplūdimio dalį.

Į sąvartynus išplaunamos medžiagos paprastai yra labai toksiškos. Todėl jie turi būti rekultivuojami sanitariniu ir higieniniu požiūriu. Dėl vandens ir vėjo erozijos tokios nuosėdos gali užteršti aplinką.

Sąvartynai ir sąvartynai

Sąvartynus ir sąvartynus sukelia žmogaus veikla. Tokie dariniai daro didelę žalą aplinkai. Atsižvelgiant į teritorijų, kuriose yra sąvartynai ir sąvartynai, paskirtį, gali būti naudojami įvairūs melioracijos būdai.

Prieš darbus būtina atlikti inžinerinius ir geologinius tyrimus. Remiantis jų rezultatais, suformuojamas sąvartyno grunto profilių tinklelis ir įvertinama požeminių sluoksnių struktūra. Nemažą reikšmę turi taršos lygio ir požeminio vandens vietos nustatymas.

Sąvartynų gruntas turi būti perkeltas į sąvartynus, kad būtų pašalintos ir pašalintos atliekos. Po to reikia atvežti mineralinį gruntą, kuris yra švarus įvairiais parametrais – cheminiais, bakteriologiniais ir radiometriniais. Paskutiniame etape suvyniojamas derlingas dirvožemio sluoksnis ir pasėjama sėkla.

Po požeminės kasybos

Kasyba išprovokuoja dirvožemio struktūros sutrikimą, nes ant jo susidaro uolienų sąvartynai, nuosėdos ir dumblo sąvartynai. Taip pat problemų gali sukelti ir neigiamų reljefo formų susidarymas dėl požeminės kasybos. Tai gali būti įdubimai, įlinkiai arba piltuvėliai.

Neigiamų reljefo formų atkūrimui būtina užpildyti susidariusias įdubas ir atlikti planavimo darbų kompleksą. Tam naudojami palaidi telkiniai arba pamatinės uolienos, kurios kasamos specialiuose karjeruose.Jie taip pat dažnai naudoja uolieną, pagamintą iš kasyklų.

Rekultivavimas laikomas svarbia veikla, kuri prisideda prie dirvožemio struktūros atkūrimo. Tuo pačiu būtina teisingai planuoti darbus, atsižvelgiant į problemų pobūdį.

Rekomenduojama