Žiemos žalia trąša: ko jums reikia, 5 geriausių sąrašas ir darbas šiltnamyje

Žalioji trąša yra ypatingi augalai, kurie prisideda prie dirvožemio struktūrizavimo ir prisotinimo naudingomis medžiagomis. Galite sodinti juos skirtingu laiku. Kaip žieminės žaliosios trąšos naudojami vienmečiai augalai, išsivysčiusi šaknis ir sparčiai auganti vegetatyvinė masė. Dėl to augalai purena dirvą. Nupjauta žalia masė naudojama kaip mulčiavimo medžiaga.

Kam mums reikia žiemos žaliosios trąšos

Sideratus galima sodinti skirtingu laiku. Tai daroma pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį.Galima ir podzimnyne augalų sėja. Kartu svarbu užkirsti kelią žaliųjų trąšų brendimui, nes jos gali patekti į piktžolių kategoriją. Galima pasiekti gerą efektą pjaunant želdinius 20-30 centimetrų ūglių aukštyje arba pumpuravimo metu.

Žaliosios trąšos sodinimas žiemą turi daug privalumų:

1. Laiko taupymas sodinant daržoves pavasarį. Tai taikoma kopūstams, bulvėms, morkoms.
2. Žaliosios trąšos periodo ilginimas dirvožemio struktūroje. Jie ten gali likti iki gegužės mėn. Tai pagerina dirvožemio purenimą šaknimis ir išskiria mineralines druskas, reikalingas vėlyviems pasėliams.
3. Apsauga nuo pavasario saulės ir grįžtančių šalnų. Šis efektas pasiekiamas dėl žalumos gausos. Nupjauti ūgliai ir lapai gali būti naudojami kaip mulčias.

Ką geriau pasirinkti

Žaliąją trąšą rekomenduojama rinktis priklausomai nuo kultūros. Tokie augalai priklauso skirtingoms šeimoms ir skiriasi tam tikromis savybėmis. Taigi, norint išvalyti lysves nuo kilio, draudžiama sodinti kryžmažiedžius daržoves – garstyčias, ridikėlius, ropes.

Be to, augalai skiriasi daigumu, vegetaciniu ciklu ir dirvožemio poreikiais. Taigi, žirniai gerai vystosi lengvoje smėlio dirvoje. Tačiau jis neauga sunkioje dirvoje. Verta sodinti pupeles ir pupeles į priemolio dirvą.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad augalai skiriasi funkcionalumu:

1. Pupelės – padeda prisotinti dirvą azotu.
2. Grūdai ir kryžmažiedžiai augalai fiksuoja azotą dirvožemyje. Jų pagalba galima paversti mineralus labiau prieinama forma ir užkirsti kelią dirvožemio demineralizacijai.
3. Rapsai ir rapsai – padeda padidinti humuso sluoksnį dėl didelės lapų masės. Jie naudojami kaip žalias viršutinis padažas.
4. Facelija, avižos, grikiai, lubinai – padeda sumažinti dirvožemio rūgštingumo parametrus.
5. Aliejiniai ridikai, b altosios garstyčios, medetkos, nasturtės, ankštiniai augalai – slopina nematodų ir įvairių patologijų sukėlėjų veiklą.
6. Facelijos, garstyčios, saulėgrąžos, vienmetės svidrės – turi ryškių medaus savybių.

Visi sideratai supurena dirvą su savo šaknų sistema. Šis poveikis ypač ryškus lubinuose, aliejiniuose ridikuose ir pupelėse.

Daugelis šios kategorijos augalų slopina piktžolių augimą. Taip yra dėl didelio sodinimo tankumo arba greito augimo.

Geriausių augalų sąrašas

Žaliąją trąšą rekomenduojama rinktis atsižvelgiant į uždavinius, kuriuos reikia spręsti. Tuo pačiu metu yra keletas populiarių augalų, kurie turi sudėtingą poveikį.

Vika

Šis augalas prisideda prie derlingo dirvožemio sluoksnio prisotinimo azotu. Kultūra taip pat apsaugo sodinukus nuo šliužų ir paukščių atakų. Vika sėkmingai išvalo teritoriją nuo amarų ir lokių.

Neigiama augalo pusė yra dažno laistymo poreikis. Sėklas rekomenduojama sėti į drėgną dirvą. Atėjus pavasariui reikia pjauti žalumynus, iškasti dirvą. Po wiki leidžiama sodinti įvairias daržoves ir kopūstus. Tuo pačiu metu ankštinius augalus sėti draudžiama.

B altosios garstyčios

Šiai žaliajai trąšai vėliau arti į žemę nereikia. Per stiprius šalčius jo ūgliai ir šaknys pūva, tačiau sugeba prisotinti dirvą naudingomis medžiagomis. Sodinant b altąsias garstyčias reikia turėti omenyje, kad jos netoleruoja rūgščios ir pelkėtos dirvos.

Augalą rekomenduojama sodinti ne didesniu kaip 3-4 centimetrų gyliu. Taip pat leidžiama išbarstyti sėklas po dirvos paviršių. Prieš žydėjimą ir sėklų brendimą būtina nupjauti ūglius. Sodinimo darbus rekomenduojama atlikti rugpjūčio pabaigoje.

Žieminiai rugiai

Kultūra puikiai augina vešlią žalumą ir lengvai pakenčia šalnas. Po šios žaliosios trąšos verta sodinti agurkus, pomidorus, bulves, moliūgus. Vieninteliu augalo trūkumu laikomas nedidelis azoto kiekis, kuris išsiskiria irstant dirvoje.

Žieminės avižos

Ši žalioji trąša skatina dirvos purenimą, susidoroja su parazitais ir piktžolėmis, prisotina dirvą naudingomis medžiagomis – kaliu, fosforu ir azotu. Avižos taip pat padeda slopinti dirvožemio patogenus.

Geriausia augalą sodinti ankstyvą rudenį, kad atėjus š altiems orams jis spėtų sustiprėti. Avižos gerai toleruoja žiemą ir padeda išlaikyti visus reikalingus mikroelementus dirvoje. Atėjus pavasariui, kultūra pradeda sparčiai augti. Kai ūgliai pasiekia 20 centimetrų, žalumynus rekomenduojama pjauti.

Rapsai

Ši žalioji trąša padeda struktūrizuoti dirvą ir prisotinti ją fosforu, kaliu ir azotu. Po šio augalo leidžiama sodinti pomidorus, baklažanus, paprikas. Rapsams būdingas greitas vystymasis. Rudeninio sodinimo metu užtikrina dirvožemio dezinfekciją ir paruošia ją pavasariniam sodo augalų sodinimui.

Tačiau, palyginti su avižomis ir rugiais, rapsai laikomi reiklesne kultūra. Jis netoleruoja temperatūros svyravimų ir didelės drėgmės įtakos. Tokiomis sąlygomis žalioji trąša pradeda pūti ir žūsta.

Darbas šiltnamyje

Šiltnamio augalams reikia daugiau priežiūros nei žemės augalams. Iškasus dirvą, verta sodinti žaliąją trąšą. Garstyčios, rugiai, avižos puikiai toleruoja š altį. Jie turi laiko pakilti iki stiprių šalnų ir suformuoti galingą šaknų sistemą.Prasidėjus pavasariui žalumynus reikia įkasti. Tai padės gauti vertingo humuso.

Žiemos žalioji trąša padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, prisotinti ją maistinėmis medžiagomis ir suaktyvinti pasėlių augimą. Tuo pat metu svarbu teisingai atlikti sodinimo darbus ir kruopščiai prižiūrėti augalus.

Rekomenduojama