Paukštis

Gaidžio keteroje yra juodų dėmių: kas tai per liga ir jos priežastys, gydymo metodai

Anonim

Koks kaimo kiemas be naminių paukščių, ypač vištų, prie kurios esame įpratę? Jie yra sveikos, maistingos mėsos, kiaušinių, plunksnų ir pūkų š altinis. Tačiau pasitaiko, kad dar visai neseniai gražūs, sveiki paukščiai turi problemų – gaidžio ar vištos keteroje atsiranda tamsių, juodų dėmių, jis įgauna melsvą atspalvį. Tai gali būti rimtų problemų pradžia, todėl turite žinoti spalvos pakitimo priežastis, ištirti simptomus ir ligų gydymo būdus.

Kodėl gaidžio šukos pajuoduoja

Gaidžio ir vištienos šukų spalvos pasikeitimą įtakoja įvairios priežastys, tokios kaip: virusinės ir grybelinės ligos, mechaninių pažeidimų pasekmė (kovojant ir pešant), nušalimai, netinkama, prasta mityba ir vitaminų bei mikroelementų trūkumas.

Kada skambėti žadintuvas

Norint tiksliai žinoti, kodėl paukščio ketera pasidarė juoda, pašviesėjo arba pamėlyna, būtina ją stebėti ir išanalizuoti šiuos veiksnius:

  • sulaikymo sąlygos;
  • paukščių mityba (mityba);
  • viščiudės izoliacija nuo išorinio įsiskverbimo;
  • paukščio elgesys, išvaizda ir savijauta;
  • patikrinkite, ar nėra sužalojimų ir žaizdų;
  • vitaminų ir papildų vartojimo dažnumas.

Kad šukų patamsėjimo pasekmės netaptų mirtinos, reikia atidžiai stebėti viščiukus ir gaidžius. Požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra staigus kiaušinių gamybos sumažėjimas, staigus svorio kritimas, nuolatinis mieguistumas, vangumas, probleminės išmatos ir šukutės spalvos pakitimas. Tokiu atveju reikia nedelsiant imtis veiksmų sergančius paukščius gydyti arba sunaikinti.

Šukų ligos, sukeliančios pajuodavimą

Dažnai priežastis, kodėl šukos tapo juodos, yra paukščio nugalėjimas dėl ligos. Todėl, norint padėti paukščiams laiku, reikia žinoti pagrindinius simptomus ir gydymo būdus.

Paukščių gripas

Šia liga serga vyresni nei 20 dienų suaugusieji. Jis pažeidžia virškinamąjį traktą ir plaučius, pasireiškia tik sunkia, ūmia forma. Pasižymi greitu plitimu – per trumpą laiką gali susirgti visa banda. Liga nepagydoma, todėl sergantys paukščiai naikinami, o lavonai deginami toli nuo vištidės.

Po to vištidė dezinfekuojama, o sveikiems paukščiams skiriami antivirusinio poveikio antibiotikai, tokie kaip interferonas.

Žmonėms, kurių imunitetas silpnas, patartina nesiliesti su paukščiais – liga, mutavusi, perduodama žmonėms.

Ligos požymiai:

  • matomas šukų ir auskarų patamsėjimas;
  • paukščiai visą laiką sėdi, akivaizdus veiklos trūkumas;
  • karščiavimas, traukuliai;
  • stulbinimas, kritimas einant, nenatūrali kūno padėtis;
  • gleivių išsiskyrimas iš snapo ir šnervių;
  • kvėpavimo sutrikimai (švokštimas);
  • nuolatinis mieguistumas, silpnumas;
  • skystos, putojančios išmatos.

Eimeriozė

Paukščių liga, kurią sukelia parazitai. Su juo viščiukams ir gaidžiams atsiranda šlubavimas, koriai žydi arba, priešingai, pašviesėja, tinsta galūnės, sutrinka širdies darbas, ant gleivinės atsiranda smulkių opų.

Ligai gydyti naudojami antiparazitiniai vaistai, į racioną pridedami kompleksiniai vitaminai, mikro ir makroelementai prieinama, gerai virškinama forma.Sergantys paukščiai izoliuojami švarioje, sausoje, šviesioje patalpoje su gera ventiliacija. Tinkamai gydant, pastebimas didelis pasveikimo procentas.

Aflotoksikozė

Keturos spalvos pasikeitimą gali sukelti aflotoksikozė – grybelinė paukščių liga. Su juo vištoms ir gaidžiams išnyksta plunksnų blizgesys (tampa nuobodu), šukutės pajuoduoja, auskarai įgauna melsvą atspalvį, paukščiai tampa vangūs ir mieguisti. Gydymui naudojami priešgrybeliniai kompleksiniai preparatai, dezinfekuojama vištidė, sudeginamas kraikas.

Pastereliozė

Pasirgus šia bakterine liga, ant gaidžio šukų atsiranda didelių, tamsių, kartais tik juodų ar melsvų dėmių. Gaidžiai ir vištos praranda apetitą, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda nuolatinis troškulys, kraikas pažaliuoja.

Sergantys paukščiai visų pirma izoliuojami, sunkiais atvejais sunaikinami, dezinfekuojama vištidė, sudeginama patalynė. Po gydymo atliekamas antibiotikais, ypač tetraciklinu arba norsulfazolu. Profilaktikai viščiukai skiepijami serumu nuo choleros.

monocitozė

Kiti šios virusinės ligos pavadinimai yra mėlynos šukos arba infekcinis enteritas. Viščiukai netenka apetito, prasideda stiprus viduriavimas, šukos, kaip ir auskarai, tampa melsvos ir raukšlėtos. Gydymui naudojami stiprūs antivirusiniai antibiotikai ir multivitaminų kompleksai.

Niukaslio liga

Virusinė liga, paveikianti naminius paukščius. Taip pat žinomas kaip "pseudo maras" arba "Azijos maras". Nukentėjus vištoms ir gaidžiams ant šukutės atsiranda mėlynumas, dėmės, galūnių paralyžius, viduriavimas ir išskyros iš snapo, bloga koordinacija vaikštant, kosulys, karščiuojama iki +44 C laipsnių.

Liga yra simptominė, panaši į paukščių gripą ir cholerą, o jauni gyvūnai yra jautriausi jai. Su ligos protrūkiu stebima masinė paukščių mirtis, nėra veiksmingų gydymo metodų. Siekiant užkirsti kelią epidemijai, visuotinė vakcinacija atliekama jauname amžiuje.

Avitaminozė

Jis atsiranda, kai gaidžių ir vištų racione trūksta vitaminų, maistinių medžiagų ir mineralų, taip pat trūksta natūralaus, natūralios mitybos. Trūkstant vitaminų, krenta kūno svoris, paukščiams iškrenta plunksnos, patinsta sąnariai, pastebima vangioji būsena. Šukos ir auskarai tampa tamsūs arba šviesūs.

Pasireiškia netinkama mityba ir buvimu uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Gydymui naudojami multivitaminų kompleksai, biologiniai priedai ir augalinis maistas.

Kitos priežastys

Šukos gali pakeisti spalvą ir susitepti dėl kitų priežasčių, pvz., traumų dėl muštynių, pešiojimo ar nušalimo.

Nušalimas

Dažnai, kai paukščiai laikomi š altoje, šąlančioje vištidėje, ant šukų (dažniausiai ant dantų) atsiranda juodų dėmių.

Viščiukų tvartai yra kruopščiai izoliuoti, kad būtų išvengta nušalimų, ypač vietovėse, kuriose žiemos atšiaurios.

Užkrėsti paukščiai yra gydomi alkoholiu, o paskui sutepami vazelinu arba riebalais. Specialių tepalų, tokių kaip Caring milkmaid, naudojimas pasiteisino. Iki pasveikimo viščiukai laikomi šiltoje, šildomoje patalpoje.

Kesiojimas ir muštynės

Nuo trečiojo gyvenimo mėnesio jauni patinai pradeda rodyti agresiją vienas kito atžvilgiu, kovodami dėl lyderystės. Tai jiems būtina gyvenimo patirtis, tačiau suaugusių gaidžių muštynėse rimtos traumos ir sužalojimai (įskaitant šukas) nėra neįprasti.

Esant nedideliam pasivaikščiojimų kiemui, kyla pavojus peštis – sugadinti vienas kitą ir net kanibalizmo atvejus. Siekiant išvengti muštynių, bandoje laikomasi tokios pusiausvyros – 1 gaidys 10-15 vištų. O esant žaizdoms, jos išliejamos vandenilio peroksidu, nušluostomos spiritu ir paukštis pastatomas į atskirą patalpą, kol pasveiks.

Ką daryti juodinant šukas?

Pajuodus keterą, pirmiausia paukštis apžiūrimas, ar nepažeistas, ar nėra sužeidimų, taip pat vizualiai įvertinama jo bendra būklė. Jei išoriškai viskas normalu, taip pat viščiukai gauna reguliarų, maistingą maistą ir vitaminų papildus, beriberio galima atmesti.

Tuomet keteros spalvos pakitimo priežastis greičiausiai yra liga. Tai simptomatiškai pasireiškia paukščio elgesiu ir savijauta – jis turi būti izoliuotas ir stebimas.

Geriausias sprendimas – kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją.

Šukos kraujuoja

Daugeliu atvejų kraujuojančios, sužalotos šukos reiškia, kad gaidys „tvarkė reikalus“ su kitu patinu. Sužeistas paukštis patalpinamas į atskirą patalpą, kol pasveiks, o žaizdos nuplaunamos kalio permanganatu, pašalinant visą kraują, o paskui ištepamos briliantine žaluma arba spiritu. Galite naudoti gydomąjį tepalą, pvz., Rescuer.

Šukos pasidarė mėlynos

Mėlynos šukos rodo, kad paukštis greičiausiai sunkiai serga. Jis pamėlynuoja, kai viščiukus ir gaidžius pažeidžia paukščių gripas, Niukaslio liga ir kt. Būtina skubiai kreiptis į specialistą, o veterinarui nustačius diagnozę, sergantis paukštis yra gydomas arba sunaikinamas, vištidė dezinfekuojama.

B alta danga ant viršūnės

Dažnai naminių paukščių savininkai negali suprasti, kodėl iš pažiūros sveikos vištos šukutės yra blyškios? B alta danga ant keteros, palaipsniui virstanti auskarais, yra ne kas kita, kaip šašo pažeidimas. Sergantis paukštis tampa mieguistas, blogai jaučiasi ir praranda apetitą.

Liga nesunkiai pagydoma – pažeistos vietos ištepamos glicerinu, sumaišytu su jodu, į racioną įtraukiami vitaminai ir priešgrybeliniai vaistai. Vištiena kruopščiai išvaloma ir dezinfekuojama.