Gyvūnai

Kiaulių salmoneliozė: paratifo simptomai ir gydymas, prevencijos priemonės

Kiaulių salmoneliozė: paratifo simptomai ir gydymas, prevencijos priemonės
Anonim

Auginant kiaules svarbus uždavinys – organizuoti prevencines infekcinių ligų atsiradimo ir plitimo priemones. Viena pavojingiausių infekcijų – salmoneliozė, kuria serga kiaulės, o dažniausiai – paršeliai. Norint išvengti gyvūnų užsikrėtimo, svarbu žinoti pagrindines ligos priežastis, jos simptomus. Prevencinės priemonės yra labai svarbios.

Kas yra paratifidas?

Gyvūno kūną pažeidžiant paratifus, pirmiausia kenčia žarnynas ir plaučiai. Paršeliai dažnai serga, nes jų imuninė sistema nėra gerai išvystyta, kad galėtų atsispirti ligai.Aerobinė Salmonella paratifo bakterija atrodo kaip ovali lazdelė su šoninėmis žvyneliais, dėl kurių ji juda. Paršelių inkubacinis laikotarpis po nujunkymo amžiaus yra nuo pusantros iki trijų savaičių, žindomiems kūdikiams šis laikotarpis yra trumpesnis.

Bakterijos yra labai atsparios aukštai/žemai temperatūrai, daugeliui dezinfekavimo priemonių. Ši savybė sukuria didelių sunkumų gydant gyvūnus ir reikalauja specialių prevencinių priemonių. Nustatant ir gydant ligą reikia atsižvelgti į tai, kad net esant neigiamai temperatūrai ir ultravioletiniam apšvietimui bakterijos išlieka gyvos apie šešis mėnesius.

Įvykio priežastys

Klestinčiuose ūkiuose, kuriuose užtikrinama kokybiška gyvūnų priežiūra, infekcijos š altiniai gali būti:

  • prastos kokybės pašarai (mėsos ir kaulų miltai, užkrėsti patogeninėmis bakterijomis);
  • balandžiai, katės, žvirbliai, graužikai, veikiantys kaip mechaniniai ligos nešiotojai;
  • salmonelėmis pernešančių kiaulių įvežimas į ūkį (bandai užkrėsti pakanka 20 % bakterijų nešiotojų).

Pagrindiniai infekcijos platintojai yra užsikrėtusios kiaulės, pasveikę individai (bakterionešėjo trukmė išlieka apie metus), jų ekskrementai. Paratifo š altiniai paršeliams yra laktuojančios paršavedės, salmonelių nešiotojai. Be to, liga pažeidžia ir tokių paršavedžių vados, ir kitus paršelius. Kartais pasireiškia intrauterinė vaisiaus infekcija.

Ligos protrūkis gali kilti, jei sveiki gyvūnai laikomi aptvaruose, kuriuose anksčiau buvo sergantys asmenys, tačiau tvoros buvo prastai išplautos ir dezinfekuotos. Nesubalansuota mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas yra vienas iš veiksnių, skatinančių paršelių ligos atsiradimą.

Simptomai ir formos

Klinikinius salmonelių pažeidimo požymius organizmui lemia ligos eigos variantas. Yra trys paratifo formos. Ūminės eigos metu paršelių kūno temperatūra yra 41–42 ° C. Naujagimiai neturi čiulpimo reflekso, vyresni paršeliai atsisako maisto. Taip pat pažeidžiamos elgesio taisyklės: gyvūnai bando įlįsti į vados, dėl dieglių skausmų paršeliai guli ant krūtinės, sukišę užpakalines kojas ir ištiesdami priekines kojas. Rodomas sunkus kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas. Maždaug pusė paršelių miršta 3–7 ligos dieną.

Poūmiai paratifo formai būdinga ta pati klinika kaip ir ūminei formai, tik ligos simptomai pasireiškia mažiau. Sergantys gyvūnai greitai kvėpuoja, kosėja, gali atsisakyti maisto, viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu. Yra pneumonijos tikimybė. Iš užsikrėtusių paršelių miršta 40 proc. Lėtinės formos liga trunka ilgiau, infekcijos simptomai nėra ryškūs.Liga trunka 8-9 dienas, baigiasi daugumos gyvūnų pasveikimu.

Ligos diagnozė

Paratifus dažniausiai paveikia jaunus gyvūnus. Gyvūnams stebima pneumonija, atsiranda nekrozinių ir opinių žarnyno gleivinės pažeidimų. Ant odos atsiranda mažos rudos arba juodos plutos, primenančios prilipusius nešvarumus. Greitas svorio kritimas, kosulys ir dažnas vidurių užkietėjimas yra priežastys, dėl kurių gyvūnai gali įtarti salmonelių infekciją. Norėdami nustatyti galutinę diagnozę, atsižvelkite ne tik į klinikinį vaizdą. Atliekami laboratoriniai ir patoanatominiai tyrimai.

Svarbu atlikti tiek jaunų, tiek suaugusių kiaulių pašarų laboratorinius tyrimus.

Paratifodo gydymo metodai paršeliams

Nustačius ligos požymių, ūkyje organizuojamas karantinas. Išmatavus temperatūrą ir atlikus klinikinį tyrimą visi sergantys paršeliai izoliuojami.Prieš pradedant gydymą antibiotikais, iš užsikrėtusių gyvūnų paimami bako pasėlių mėginiai. Tai būtina norint patikrinti ūkyje rastų salmonelių jautrumą antibiotikams. Kaip gydymą rekomenduojama vartoti streptomiciną, chloramfenikolį. Vaistas paršeliams skiriamas su pienu tris kartus per dieną. Apytikslė gydymo trukmė yra 4-6 dienos.

Patarimas! Gyvūnai ir toliau gauna mažas antibiotikų dozes 2–3 dienas po pasveikimo.

Imuninio serumo naudojimas kartu su salmonelių bakteriofagu ir antibiotikais pasižymi geru poveikiu. Jei pneumonija išsivysto dėl paratifo, streptomicino, penicilino injekcijos į raumenis atliekamos du kartus per dieną ir pridedama levomicetino, biomicino.

Ligos pavojus

Dėl ligos atsiradimo greitai prarandami jauni gyvūnai (apie pusė paršelių). Sergantys paršeliai ateityje auga ir vystosi blogiau.

Prevencija

Patikimas būdas apsisaugoti nuo ligos pradžios – vakcinuoti paršelius nuo 10 dienų iki pusantro mėnesio. Naudojama speciali polivalentė vakcina (nuo salmoneliozės, diplokokinės infekcijos ir pastereliozės). Nėščios motinėlės vakcinuojamos likus 35-40 dienų iki paršiavimosi. Suaugusios kiaulės skiepijamos kas šešis mėnesius. Silpni paršeliai, kurie nepriauga svorio arba atsilieka vystantis, laikomi atskiruose aptvaruose, kad jiems būtų sudarytos geriausios priežiūros ir priežiūros sąlygos.

Svarbi prevencinė priemonė – patalpų apdirbimas. Kruopščiai nuvalykite ir dezinfekuokite grindis, sienas, tiektuvus. Įprastos dezinfekavimo priemonės yra kaustinė soda, formaldehidas, šviežiai gesintos kalkės. Aptvarai apdorojami kas savaitę. Grindys kambariuose turi būti sausos, šiltos, patogios dezinfekuoti.

Lesyklėlės, girdyklos išvalomos nuo maisto likučių ir po kiekvieno šėrimo išplaunamos, išdžiovinamos. Inventorius, gyvūnų priežiūros prekės apdirbamos specialiomis priemonėmis.Siekiant užkirsti kelią paratifo atsiradimui ir jo plitimui graužikams, atliekama patalpų deratizacija. Privaloma vėdinimo, kanalizacijos veikimo kontrolė.

Taip pat patalpose sudaromos tinkamos sąlygos paršeliams laikyti: palaikoma 20-23 °C oro temperatūra, 50-65 % drėgmė. Mityba įvairi, atsižvelgiant į paršelių amžių. Pats paruoštas maistas papildomas vitaminų papildais.

Paratifidas yra rimta infekcinė liga. Pavojus kyla ne tik dėl gyvūnų žūties ir gyvulių skaičiaus sumažėjimo. Neatmetama galimybė, kad salmonelioze užsikrės ūkiuose dirbantys žmonės. Svarbu atsižvelgti į tai, kad sergančių kiaulių mėsa gali būti infekcijos š altinis.

Šis puslapis kitomis kalbomis: