Charlie vynuogės: veislės aprašymas ir auginimas, privalumai ir trūkumai

Išaugintų vynuogių veislių, tokių kaip Charlie vynuogių veislė, dorybės žinomos ir patyrusiems, ir naujokams. Jis nepretenzingas, vaisingas, gražus – ko daugiau norėti? Be to, nebijo snieguotos ledinės žiemos, būdingos šiauriniams Rusijos regionams. Išskirtinis veislės bruožas – tamsi, beveik anglies uogų spalva.

Javų auginimo istorija

Veislė palyginti jauna: išvesta ir įregistruota 2015 m. Antrasis pavadinimas, atspindintis žievelės atspalvį, yra antracitas. Vynuogės buvo gautos sukryžminus Nadezhda AZOS ir Victoria rūšis, autorystė priklauso E.G. Pavlovskis ir jam padėję Rusijos Federacijos Kubano universiteto darbuotojai.

Abi veislės žinomos daugiau nei 40 metų ir išsiskiria atsparumu ekstremalioms temperatūroms. Čarlis paveldėjo abiejų „tėvų“ bruožus, juos apibendrino ir patobulino. Bandymai, kurių metu visiškai pasitvirtino preliminarios išvados apie išskirtines vynuogių savybes, buvo atliekami apie 10 metų.

Įvairovės privalumai ir trūkumai

Hibridas pasirodė labai sėkmingas, trumpai tariant, jo pranašumai išreiškiami taip:

didelis derlius nuo sezono iki sezono;
atsparus nedideliam kekės sumušimui, gerai toleruoja transportavimą;
vienodai gerai įsitvirtina mažuose sklypuose ir dideliuose vynuogynuose;
minimalus durpių kiekis;
lengva laistyti, tręšti, kovoti su kenkėjais;
vienodas uogų nokimas kekėse;
retai veikia vabzdžiai (vapsvos);
atsparumas šalčiui - iki -24 laipsnių;
pumpurai nebijo pavasarinio šalčio, krūmas greitai prisitaiko.

Čarlis išskirtinai gražus: pailgos, pilnos kekės, tankiai sukrautos juodomis, blizgančiomis uogomis. Turint tokius akivaizdžius pranašumus, veislė nėra be trūkumų. Tai lengvas „nakvišų“ skonis, kuris patinka ne visiems, taip pat nedidelis pritaikymo asmeniniuose sklypuose tyrimas. Tačiau veislė turi visas galimybes atsigauti, laimėti vynuogių augintojų pasitikėjimą.

Hibrido ypatybės ir išoriniai parametrai

Apibūdinant hibridą minimas 8,4 balo iš 10 – gana aukštas vynuogių veislėms. Tai reiškia skonį, saldumą, puokštę, rūgšties buvimą. Remiantis oficialia statistika, Čarlis užaugina iki 140 kilogramų sunokusių uogų hektare.

Deja, auginant namuose šį rodiklį sunku patvirtinti (paneigti) – ne ta pati skalė.

Tiesą sakant, mėgėjai iš vieno krūmo gauna iki 20 kilogramų vynuogių. Veislė auginama ne tik Rusijoje, su ja eksperimentuoja sodininkai iš Ukrainos ir B altarusijos.

Išoriškai krūmas niekuo nesiskiria nuo kitų rūšių atitikmenų: vidutinio aukščio, nepastebimos 5 žiedlapių lapų formos. Veislės ypatybė yra vienodas uogų nokimas kekėse ir kiaušidėse per visą ūglio ilgį, o tai nėra taip lengva pasiekti selekcijos metu.

Deklaruojamas vegetacijos sezonas (105-115 dienų) iš tikrųjų dar trumpesnis, todėl rūšis tinka net ir trumpai vasarai. Vynuogės sėkmingai veisiamos tiek sodinukais, tiek auginiais. Ūgliai vystosi kaip lavina, ant jaunų krūmų jų būna iki 30. Sėkmingai sunokusių proporcija 0,9-0,95, tai geras rezultatas.

Kita svarbi savybė: Čarliui nereikia priverstinio apdulkinimo, jis turi biseksualių gėlių, kurios pačios susidoroja su tuo. Ant kiekvieno ūglio išauga iki 7 vynuogių kekių, tačiau norint geriau sunokti, rekomenduojama nupjauti 5 iš jų.

Deklaruojamas atsparumas šalčiui –25 (kitų š altinių duomenimis – 24) laipsniai, tai leidžia vynmedžiui ištverti žiemą be pastogės. Pietiniuose regionuose to visai nereikia. Veislė rodo pakankamai ištvermę, net ir neišvengiamai pažeidžiant žalumynus, ūseliais per pavasario šalnas, krūmas atsistato, grįžta į normalią būseną.

Kai lyja, kruša Čarlis reaguoja sulėtindamas vystymąsi. Kai tik blogas oras atsitraukia, augalas tuoj pat pasivys. Grupės didelės, vidutinis svoris iki 800 gramų (nurodomi 2 kilogramų egzempliorių brandinimo atvejai). Ilgis beveik pusė metro – 40 centimetrų kūgio, tankiai supakuoto, tokio pat dydžio skrebučio su juodomis uogomis.Derlius neprivers jūsų laukti: praėjus metams po daigų pasodinimo pasirodo sultingos, prinokusios vynuogės, kurios gali išlikti neišbyrėjusios keletą dienų.

Krūmas ir ūgliai

Krūmai vidutinio dydžio, pasižymi dideliu augimo tempu, lengvai toleruoja genėjimą, lietaus žalą. Čarlio daigai pradeda sparčiai vystytis ir turi būti ribojami (ypač jaunų augalų), kad likę galėtų formuotis ir užauginti uogas.

Uogų ir teptukų savybės

Uogoms būdinga elipsoidinė forma, sodri antracitinė spalva, didelis dydis ir svoris (kiekviena iki 9 gramų). Sultys skaidrios, saldžios, su lengvu aitroko poskoniu. Šerdis uogoje nėra biri, joje yra iki 22% cukraus ir beveik nėra rūgšties. Sėklų nedaug - 2-3, žievelė tanki, bet beveik nesijaučia, lengvai kramtoma.

Šepečiai sunkūs, prisotinti vaisiais, pailgos (dažniausiai kūgio) formos. Kartais jie pasiekia iki 40 centimetrų ilgio ir sveria daugiau nei kilogramą.

Peigas

Veislė rodo didelį derlių, šis skaičius nesikeičia nuo sezono iki sezono. Iš pradžių tenka dirbtinai apriboti „papildomų“ kekių ir uogų augimą, juos pašalinant. Ši priemonė yra priverstinė, kitaip vynuogės išvis negalės sunokti.

Derlius nepriklauso nuo temperatūros svyravimų regione ir sodinimo vietoje, veislė puikiai susidoroja su „atmosferos problemomis“, rodo pastovų augimą ir vaisingumą.

Atsparus šalčiui ir ligoms

Čarlis iš savo senelių paveldėjo mažą jautrumą žemai temperatūrai. Pietiniuose regionuose žiemai visai nepristinga, šiauriniuose – pamažu pripranta prie šalčio. Vynmedžiai nepažeisdami gali ištverti šalčius iki -24 laipsnių, šiek tiek pažeisti lapai greitai atkuriami, kai tik sušyla saulė.Veislė nebijo pačių „baisiausių“ ir dažniausiai pasitaikančių vynuogių ligų – miltligės ir oidiumo.

Kaip sodinti sodinukus

Charlie sodinimas niekuo nesiskiria nuo kitų veislių. Taisyklė galioja renkantis saulėtą, bet nuo vėjų apsaugotą vietą – ten krūmas jaučiasi geriausiai. Praktikuojami 2 auginimo būdai – sodinukai ir auginiai.

Shanks

Paprasčiausias žinomas būdas. Paruošto auginio ilgis ribojamas iki 50-60 centimetrų, prieš sodinimą šaknies dalis pamirkoma vandenyje (galima ir augimo stimuliatoriaus tirpale). Svarbi sąlyga yra oro temperatūra – ne žemesnė kaip 16 laipsnių Celsijaus.

Sėjinukai

Daigai įsišaknija pavasarį (rudenį nerekomenduojama dėl prasto išgyvenimo). Silpnų ir sergančių, patartina nenaudoti – tai turės įtakos vynuogių augimui. Šis metodas yra patikimesnis ir labiau pažįstamas nei auginių sodinimas, jį rekomenduojama naudoti pradedantiesiems sodininkams.

Tvirtinimo technologija

Čarlio augalai kaip ir kitos vynuogės: esant sausam, ramiam orui, geriau pavasarį nei rudenį. Nebūtina skrupulingai kasti ir tręšti viso sklypo, užtenka paruošti vietą, kur augs daigas. Apsaugai nuo vėjo gūsių leidžiama naudoti šalia esančius kitų augalų krūmus: jie padės vynuogėms sustiprėti ir nebijo š alto oro.

Nuleidimo vietos pasirinkimas

Tai turėtų būti šviesi, vidutiniškai drėgna vieta. Neįtraukiamas bet koks skysčio sąstingis dirvožemyje, tai sukels šaknų puvimą. Geriau su gerai patręštu dirvožemiu, drenažu ir kvėpuojančiu. Jei pasodinsite vynuoges po pastato siena, tai bus papildoma apsauga nuo vėjo.

Reikalinga dirvožemio sudėtis

Čarlis mėgsta sausus, lengvus žemės mišinius, ne molinius ar permirkusius.Mineralų balansą užtikrina savalaikės trąšos su organinėmis medžiagomis arba mineralų kompleksais. Drenažas nusileidimo metu yra viena iš būtinų priemonių. Naudojama skalda, smulkūs plytų lūžiai, smėlis. Iš žemės ir trąšų jie sudaro tolygiai sumaišytą „pyragą“, užpildantį vidinį skylės tūrį.

Sėdėjimo raštas ir skylės gylis

Sėjinkui užtenka nedidelės 60x60 centimetrų dydžio skylutės tame pačiame gylyje. Atstumas tarp gretimų krūmų yra 1-1,5 metro. Jei iš karto iškasite tranšėją ir ją paruošite, tada bus patogiau sodinti krūmus.

Jaunų vynuogių šėrimas po pasodinimo

Visavertis viršinis tręšimas reikalingas 3-iųjų augimo metų krūmui, kai jis jau išeikvojęs sodinant padėtas trąšas. Svarbiausia čia nepersistengti, į šaknų zoną įterpiant komposto, pelenų, apipurškiant lapiją silpnu mineralinių junginių tirpalu.

Rūpinimasis vijokliais

Vynuogės nereikalauja ypatingo dėmesio: laistymo, tręšimo, šaknų zonos atlaisvinimo ir parazitų prevencijos. Geriau nepilti vandens, nei perpilti. Veislės „troškulys“ pasireiškia uogų augimo ir nokimo laikotarpiu; iki rudens derliaus nuėmimo (15-20 dienų) laistymas nustoja.

Kaklaraiščių įvorės

Ūgliai vystosi intensyviai, todėl, kad nesulūžtų nuo kekių svorio, reikėtų susirūpinti atramų – grotelių, ištemptų vielos eilių, į žemę įk altų vamzdžių ar piketų. Jie suriša vynmedį ne iš karto, o praėjus 2 metams po pasodinimo. Tam naudojamos medžiaginės juostelės, svarbu nesuspausti gležnų rankovių ir ūglių, kad neišdžiūtų.

Pjovimas

Čarlis pjaunamas 3 kartus per metus: pavasarį, vasarą ir rudenį. Kiekvienas etapas siekia savo tikslų: pirmiausia pašalinamos per žiemą nudžiūvusios šakos, po to atliekamas „sanitarinis“ genėjimas, suformuojant krūmo profilį, o pabaigoje ruošiamasi šalčiams.

Drėkinimo taisyklės

Laistymas yra subtili procedūra: per didelis skysčio kiekis sukels šaknų puvinį, o jo trūkumas neleis uogoms vystytis. Patyrę sodininkai pataria nepilti vandens, kad po stiebu nesusidarytų pelkėtos vietos.

Maitinimas

Naudojamas standartinis šėrimas mėšlu, kompostu, mineralais. Paprastai sodinimo metu nustatytos dozės pakanka 3 metams ir tik tada reikia papildomai tręšti.

Vaisingo vynmedžio formavimasis

Atliekama genėjimo būdu: paeiliui šalinant „papildomas“ akis, ant krūmo reikia palikti ne daugiau kaip 30-35. Vasaros procedūros metu svarbu kekes atverti saulei, atsikratant silpnųjų ir nepilnaverčių.

Prevencinis gydymas

Ši veiklų grupė apima purškimą chemikalais, purenimą, genėjimą, tręšimą. Veislė yra atspari daugumai ligų, tačiau kaip prevencinę priežiūrą reikės pasirūpinti, kad būtų apsaugota nuo galimų grybelių ir pažeidimų apraiškų.

Pasiruošimas žiemai

Veislė atspari šalčiui, dažniau dengiama šiauriniuose regionuose (kartais, norint dresuoti vynmedį, patariama saugoti pirmuosius 2 gyvavimo metus). Rudenį, prieš pirmąsias šalnas, vynmedis atrišamas nuo atramos, nuleidžiamas ant žemės ir šiek tiek įkasamas. Labai svarbu užtikrinti krūmo stabilumą sulenktoje padėtyje, kad vėjo gūsiai jo nepakeltų, nepažeisdami gležnų šakų ir pumpurų.

Ligos ir kenkėjai – kaip su jais kovoti

Čarlis nebijo miltligės, oidiumo, daugumos kenkėjų – užtenka atlikti profilaktinį gydymą insekticidais ir priešgrybeliniais vaistais. Kartais vynmedį patariama užkasti žiemai, sukuriant dirvos volą, ir aplink jį iškloti nuodų gaudykles, kad sodo graužikai nepažeistų.