Upėtakių žuvis: rūšis ir kur jos gyvena, kaip atrodo ir kuo minta, dydis, plėšrūnas ar ne

Uėtakiai yra bendras daugelio lašišinių žuvų rūšių, pvz., Atlanto ir Ramiojo vandenyno lašišų ir žuvies rūšių, terminas. Ši raudona žuvis yra labai geidžiama tiek žvejų, tiek mėgėjų dėl jos retumo ir selektyvių buveinių, dėl kurių ją sunku pagauti, taip pat dėl skanaus skonio, todėl ji yra vertinga komercinė rūšis.

Kaip atrodo upėtakis

Šių upių žuvų yra įvairių rūšių, kurių kiekviena turi skirtingas savybes ir randama skirtingose natūraliose buveinėse. Rusijoje galima rasti kelių rūšių upėtakių, įskaitant ežerinius, vaivorykštinius ir upėtakius.

Fizikinės žuvies savybės:

• tvirta konstrukcija su išlygintais šonais;
• trumpas snukis su daugybe dantų (patelės turi mažiau);
• mažos akys;
• didesnės patelės nei patinai;
• upėtakis gali būti skirtingų spalvų, priklausomai nuo porūšio ir gyvenimo sąlygų, tačiau dažniausiai jis yra žalsvai pilkas arba melsvai pilkas viršuje ir sidabrinis arba b altas apačioje;
• šviesios skersinės juostelės ir tamsios dėmės ant kūno (ypač rausva juostelė išilgai pilvo vaivorykštės atmainoje);
• jos kūnas padengtas mažomis žvyneliais, kurios turi metalo blizgesį;
• ant šoninės linijos, kuri driekiasi palei kūną, matosi maži tamsūs taškeliai;
• labai dažnai upėtakis turi rausvą atspalvį žiaunų gaubtuose ir pilve.

Žuvies spalvą galima nustatyti pagal aplinką, kurioje ji gyvena. Asmenys, gyvenantys durpių dugno vandenyje, dažniausiai būna rudi, o gyvenantys kalcifikuotuose vandenyse turi sidabrinę nugarą. Jei maisto trūksta, dėl maisto trūkumo upėtakiai gali netekti dryžių ir dėmių.

Žuvies dydis skiriasi priklausomai nuo vandens, kuriame ji gyvena, tipo; šlakiai paprastai yra didesni nei randami gėlame vandenyje. Paprastai dauguma individų yra iki 28–32 cm ilgio ir sveria 230–550 gramų.

Ši žuvis gali būti daug didesnė nei vidutinė. Didžiausias individas gali sverti iki 2,3–5,5 kg, o ilgis – daugiau nei 0,6 m. Be to, yra keletas didžiulių upėtakių, kurie būdami 10-13 metų pasiekia 46 cm ir net 13 kg. Vaivorykštės veislė gali sverti net šešis kilogramus.

Oficialus didžiausio sugautų upėtakių rekordas – 6,3 kg sverianti žuvis, aptikta Estijoje.Neoficialiai pranešta apie dar didesnius egzempliorius; Sklinda gandai, kad didžiausias ežerinis upėtakis sveria iki 16 kg, buvo gauta pranešimų apie B altijos upių individus, sveriančius iki dvidešimties kilogramų. Tačiau tai nėra oficialiai patvirtinti atvejai.

Uėtakių mėsos atspalvis gali skirtis nuo ryškiai raudonos, pieniškos kreminės, b altos, rausvos, gelsvos arba raudonai oranžinės spalvos. Daugumos gėlavandenių žuvų mėsa dažniausiai būna b alta arba švelniai rausva, o šlakių – ryškiai raudonos spalvos. Visų rūšių filė yra minkštos ir kreminės tekstūros su būdingu riebalų sluoksniu, kuris suteikia skonį.

Kartais painiojama su lašiša, tačiau yra keletas kriterijų, pagal kuriuos bus galima tiksliai identifikuoti upėtakį:

1. Pirma, ji gyvena upėse, ežeruose ir gėlo vandens telkiniuose, o lašiša – jūros vandenyse ir į jūrą įtekančiose upėse.
2. Antra, ji yra ryškesnės spalvos nei lašiša, su raudonu arba rausvu atspalviu pilvo pusėje ir tamsesnėmis dėmėmis nugaroje.
3. Trečia, jos mėsos tekstūra yra minkštesnė ir švelnesnė, o lašišos mėsa tankesnė ir riebesnė.
4. Galiausiai ji dažnai auginama tvenkiniuose ir akvakultūroje, o lašiša gaudoma gamtoje arba auginama jūrinėje akvakultūroje.

Gyvenimo būdo aprašymas

Uėtakiai yra gėlavandenė žuvis, gyvenanti srauniose kalnų upėse ir ežeruose. Upėtakio gyvenimo būdas gali skirtis priklausomai nuo buveinės sąlygų ir žuvies amžiaus.

Jauni upėtakiai gyvena srauniuose upeliuose ir upėse, kur minta vabzdžiais ir mažais bestuburiais. Suaugę žmonės gyvena lėtesnėse srovėse, ežeruose ir tvenkiniuose, kur gali maitintis didesnėmis žuvimis, krevetėmis ir vėžiagyviais.

Uėtakiai yra aktyvūs dieną ir naktį, tačiau labiau mėgsta būti aktyvūs naktį. Ieškodamos maisto ir patogių poilsio vietų žuvys gali judėti didelius atstumus.

Žiemos sezono metu, kai vanduo atvėsta, upėtakiai tampa mažiau aktyvūs, pereina į žiemos miegą arba persikelia į šiltesnes rezervuaro vietas. Pavasarį, pakilus vandens temperatūrai, žuvys pradeda aktyviai maitintis ir veistis.

Uėtakiai yra plėšri žuvis ir minta daugiausia smulkiomis žuvelėmis, vandens vabzdžiais ir jų lervomis, vėžiagyviais, taip pat įvairiais dumbliais ir augmenija. Upėtakio mityba gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, buveinės ir aplinkos sąlygų. Natūraliomis sąlygomis upėtakiai aktyviai gaudo grobį naudodami greitus refleksus ir aštrų regėjimą. Suaugę upėtakiai labai noriai valgo savo palikuonis.

Uėtakių ikrams jau gresia pavojus net nespėjus subręsti. Tai ne tik skanus užkandis kitoms žuvims, bet ir patys upėtakiai bandys jomis užkąsti. Iš visų jaunų upėtakių tik 10% išgyvena pirmuosius metus, o pusė jų neišgyvena vėlesniais metais.Suaugusius upėtakius dažnai sumedžioja lokiai ir ruoniai, plėšrieji paukščiai, daugelis jų sugauna maistui. Vidutiniškai tik 2,3 % šių žuvų išgyvena, kad galėtų daugintis.

Uėtakiai yra didelė žuvų šeima, apimanti įvairias rūšis, tokias kaip lašiša, Ramiojo vandenyno lašiša ir žuvienė. B altųjų upėtakių minkštimas yra blyškiai arba šviesiai rausvas ir aptinkamas Norvegijoje ir JAV, o dirbtinai išvestų gintarinių upėtakių žvyneliai yra ryškiai oranžiniai. Upėtakių rūšis galima išskirti pagal geografiją (karelų, norvegų) ir buveinę (kalnas, jūra, ežeras, upė ar tvenkinys).

Maistingoji vertė

Lašišos tipo žuvies minkštimas yra minkštas ir kreminis, su gelsvu arba rausvu atspalviu, priklausomai nuo to, kur žuvis gyveno. Filė turi ploną riebalų sluoksnį, kuris skleidžia kvapnų kvapą. Upėtakį galima virti įvairiais būdais, pavyzdžiui, kepti, rūkyti, virti, marinuoti, troškinti, virti garuose ar kepti.Jį taip pat galima džiovinti ir gerti kaip priedą prie alkoholinių gėrimų.

Delikatesinė mėsa dažnai kepama visa arba įdaryta riešutais ir vaisiais. Iš šios veislės žuvies ruošiama daug sočių sriubų ir pirmųjų patiekalų; jis taip pat naudojamas žalias sashimi patiekalams, taip pat tokiems skanėstams kaip tartaras ar japoniškas sušis.

100 gramų upėtakio žuvies mėsos yra daug naudingų medžiagų, įskaitant:

1. B altymai: apie 20 gramų.
2. Riebalai: apie 7 gramai, įskaitant mononesočiąsias ir polinesočiąsias riebalų rūgštis.
3. Vitaminas B12: 154% RDA.
4. Vitaminas A: 9% RDA.
5. Vitaminas D: 127% RDA.
6. Vitaminas E: 3% RDA.
7. Geležis: 3% RDA.
8. Fosforas: 16% RDA.
9. Kalis: 6% rekomenduojamos paros normos.

Upėtakio žuvyje taip pat gausu antioksidantų ir Omega-3 riebalų rūgščių, kurios teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą, gerina smegenų veiklą ir imuninę sistemą.

Uėtakių energinė vertė skiriasi priklausomai nuo to, kaip jis paruoštas. Šimte gramų virtos karališkos žuvies yra 90 kilokalorijų, rūkytos - 129, konservuotos - 163, sūdytos - 187 ir keptos - 220.

Privalumai

Šlakių mėsa turi keletą naudos sveikatai:

1. Turtingas sveikų b altymų š altinis, reikalingas sveikiems raumenims ir audiniams palaikyti.
2. Sudėtyje yra nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip omega-3, kurios padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir gerina širdies bei kraujagyslių veiklą.
3. Tai B komplekso vitaminų š altinis, būtinas normaliai nervų sistemos veiklai ir energijos gamybai organizme.
4. Turtingas mineralų, įskaitant kalcį, geležį, fosforą ir seleną. Jie būtini sveikiems kaulams, dantims, raumenims ir imuninei sistemai palaikyti.
5. Be to, upėtakio žuvies mėsa yra malonaus skonio ir gali būti naudojama įvairiuose patiekaluose, todėl ji yra populiarus produktas virtuvėje.

Gydytojai pataria sergantiems depresija, osteoporoze, žvyneline, alergiškiems, diabetu ar širdies ligomis sergantiems žmonėms reguliariai valgyti upėtakio filė. Verdant žuvį joje mažai kalorijų, todėl ji yra idealus maistas norintiems atsikratyti kelių svarų.

Raudonojoje žuvyje esantys junginiai turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. Priežastys, dėl kurių būtinai turėtumėte įtraukti šią žuvį į savo racioną, yra šios:

1. Skatina cholesterolio pertekliaus šalinimą ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, skrandžio rūgšties gamybą bei vandens apykaitą.
2. Padidina kraujotaką, palaiko širdies sveikatą, skaido riebalus, padeda aminorūgščių ir hormonų apykaitai, metabolizuoja energiją.
3. Apsaugo nuo miokardo infarkto (širdies priepuolio) arba sumažina jo riziką.
4. Padidina protinį budrumą.
5. Stiprina imuninę sistemą, taip pat nervų ir širdies ir kraujagyslių sistemas.
6. Lėtina senėjimo procesą, kovodama su laisvaisiais radikalais, kurie gali sukelti piktybinių navikų susidarymą.

Be to, upėtakio filė skatina geresnį geležies pasisavinimą, dėl to pagerėja odos ir plaukų būklė, taip pat stiprinamas dantų emalis. Jame esančios naudingos medžiagos skaido kancerogenus, mažina streso lygį ir atkuria bendrą savijautą. Galiausiai, jis turi teigiamą poveikį reprodukcinei funkcijai, nes mažina kraujospūdį.

Eksperto nuomonėZarechny Maksimas ValerjevičiusAgronomas, turintis 12 metų patirtį. Mūsų geriausias sodininkystės ekspertas.Užduok klausimąSveikatai naudinga reguliariai valgyti upėtakio mėsą. Mitybos specialistai pataria žuvį valgyti tris keturis kartus per savaitę, o porcijos dydis – 200–300 gramų per dieną.

Defektai

Kalninių ir upinių upėtakių rūšys laikomos nealergiškomis, todėl nedaro didelės žalos asmenims. Tačiau šioje žuvyje gali būti gyvsidabrio, kuris itin kenkia nėščioms ir žindančioms moterims, nes užteršia kūdikio kūną ir netgi gali sukelti persileidimą.

Uėtakių galima rasti tiek jų gimtojoje buveinėje, tiek žuvininkystės ūkiuose, kur šeimininkai naudoja sintetinius priedus, kad žuvys greičiau augtų ir mėsai būtų patrauklesnė spalva. Tie, kurie kenčia nuo alergijos, turėtų būti atsargūs valgydami tokią žuvį, nes dirbtiniai dažikliai gali sukelti reakciją.

Žuvies vartoti negalima, jei žmogus serga ūmia ar lėtine kepenų, inkstų ar virškinimo organų ligomis. Ir taip pat, jei yra jo netolerancija. Be to, dėl mažo kaloringumo jo neturėtų vartoti tie, kurie užsiima sunkia fizine veikla, taip pat sportininkai, nes priešingu atveju tai gali sukelti gedimą, gyvybingumo praradimą ir jėgų trūkumą. Norėdami išvengti nuovargio, upėtakių valgytojai turėtų valgyti jį kartu su daržovėmis, grūdais ar ankštiniais augalais.

Kaip sugauti upėtakį

Sportinius meškeriotojus labiausiai vilioja šios upėtakių rūšys: upelis, jūra ir ežeras. Šios žuvys dažniausiai būna vienoje vietoje beveik visą gyvenimą, nors gali judėti ieškodamos neršto vietų (upių). Upėtakiai neršia atšalus orams, temperatūra svyruoja nuo 1 iki 6 laipsnių Celsijaus (nuo spalio iki vasario).

Uėtakius galima žvejoti ištisus metus, nors norint juos suvilioti ir sugauti reikia daug ištvermės ir patirties. Žiemą jos budrumas sustiprėja. Nepaisant to, kad šiuo metu žuvys yra mieguistos, jos vis tiek greitai reaguoja į bet kokį žvejo garsą ar veiksmą. Pajutę grėsmę, jie greitai pasitrauks į ežero gelmes ir liks dugne. Norint efektyviai gaudyti upėtakius, meškeriotojai turi žvejoti iš šviežių duobių, nes jų negalima rasti prie senų duobių.

Tirpstant sniegui ir atsirandant neužšąlusiems plotams, didėja žuvų aktyvumas. Pavasarį žuvys pasilieka „žiemojimo duobėse“ arba migruoja į upes, kur daugiau deguonies. Vasaros mėnesiais jis retai matomas pakrantėse.

Idealios upėtakių žūklės vietos – upeliai su intakais, kurių vandens temperatūra neviršija 18 laipsnių šilumos. Karštomis dienomis jie dažniausiai išlenda naktį, kai vanduo atvėsta.

Rudenį vėl prasideda nerštas, o šiuo metu jie yra nuolat aktyvūs, maitinasi taip, kad padidėtų svoris.Šiame etape puikiai tinka įvairūs masalai, tokie kaip buožgalviai, spiningi, vobleriai ir žuvų jaunikliai. Tačiau upėtakių mėgstamiausi masalai yra lervos, žuvų kiaušinėliai, vėžiagyviai ir vabzdžiai.

Kaip veisti žuvis

Maisto pramonei ir pramoniniams tikslams upėtakiai veisiami žuvininkystės ūkiuose, pavyzdžiui, ežerinės ar vaivorykštinės veislės. Kiekvienam individui užauginti iki 0,5 kg svorio prireikia pusantrų metų, o dideli egzemplioriai laikomi kaip motininė žaliava raudonųjų ikrų gamybai, kurie sūdomi parduoti. Jis ne tik puikiai atrodo, bet ir laikomas vertingu produktu, galinčiu pagerinti reguliariai jį naudojančio žmogaus sveikatą.

Žuvis lytiškai subręsta per ketverius metus, o viena patelė gali duoti iki trijų tūkstančių ikrų, todėl šis produktas yra labai populiarus delikatesas.

Sūdymo rekomendacijos

Klasikinis laukinių upėtakių sūdymo receptas yra gana paprastas ir apima tik keletą ingredientų. Štai kaip jį paruošti.

Ingredientai:

• upėtakis (geriausia šviežias);
• rupi druska;
• cukrus;
• juodųjų pipirų žirneliai;
• lauro lapas;
• vanduo.

Žingsniai:

1. Išpjaukite upėtakį, pašalinkite galvą ir vidurius, palikdami tik mėsą ir uodegą.
2. Sūrymą paruoškite sumaišę stambią druską, cukrų ir juoduosius pipirus su vandeniu santykiu 1:1:1. Į sūrymą įpilkite lauro lapą ir išmaišykite.
3. Uėtakį sudėkite į stiklinį arba keraminį indą, užpilkite sūrymu, kad jis visiškai apsemtų žuvį.
4. Indą uždenkite dangčiu arba plėvele ir padėkite į šaldytuvą 24-48 valandoms (priklausomai nuo žuvies storio ir norimo sūdymo laipsnio).
5. Pasūdę žuvį išimkite iš sūrymo, nuplaukite š altu vandeniu, nusausinkite ant popierinio rankšluosčio ir supjaustykite gabalėliais arba porcijomis.

Sūdytas upėtakis yra paruoštas valgyti ir patiekiamas kaip užkandis arba naudojamas kaip įvairių patiekalų ingredientas.

Geri receptai

Lengvas upėtakio žuvies, keptos su daržovėmis, receptas.

Ingredientai:

1. 2 upėtakis.
2. 2 bulvės.
3. 1 didelis lankas.
4. 1 didelis pomidoras.
5. 2 česnako skiltelės.
6. 1 citrina.
7. 3 šaukštai alyvuogių aliejaus.
8. Druskos ir pipirų pagal skonį.

Instrukcijos:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių.
2. Bulves ir svogūnus supjaustykite plonais apskritimais, pomidorus – gabalėliais. Sudėkite daržoves į didelę kepimo formą.
3. Žuvį perpjaukite į dvi dalis, išimkite žarnas ir kaulus. Dėkite žuvį ant daržovių.
4. Citriną supjaustykite griežinėliais ir uždėkite ant žuvies.
5. Česnaką supjaustykite plonais griežinėliais ir paskleiskite ant žuvies.
6. Žuvį ir daržoves užpilkite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais.
7. Žuvį kepkite orkaitėje apie 20-25 minutes, kol iškeps.

Kai žuvis ir daržovės bus paruoštos, išimkite formą iš orkaitės ir patiekite karštą. Tai labai paprastas ir maistingas patiekalas, kuris papuoš bet kurį stalą.

Žuvies pyrago su upėtakių mėsa receptas.

Ingredientai tešlai:

1. 250 g miltų.
2. 125 g sviesto.
3. 1 kiaušinis.
4. 1/4 arbatinio šaukštelio druskos.
5. 2 šaukštai š alto vandens.

Ingredientai įdarui:

1. 2 upėtakis (nuluptas ir supjaustytas mažais gabalėliais).
2. 1 svogūnas (kubeliais).
3. 1 saliero stiebas (supjaustytas kubeliais).
4. 1 stiklinė grietinėlės.
5. 2 kiaušiniai.
6. Druskos ir pipirų pagal skonį.
7. 1 valgomasis šaukštas miltų.

Instrukcijos:

1. Tešlai dideliame dubenyje sumaišykite miltus, druską ir sviestą, kol susidarys dideli trupiniai. Įpilkite kiaušinį ir š altą vandenį, tada minkykite tešlą.
2. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą 30 minučių.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių.
4. Didelėje keptuvėje ant silpnos ugnies pakepinkite svogūną ir salierą, kol suminkštės.
5. Į keptuvę sudėkite smulkintus upėtakio gabalėlius ir kepkite iki auksinės spalvos.
6. Žuvį ir daržoves pabarstykite miltais ir išmaišykite.
7. Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius ir grietinėlę, pagal skonį įberkite druskos ir pipirų.
8. Tešlą iškočiokite ir įdėkite į pyrago formą. Užpildykite tešlą žuvies mišiniu, tada supilkite kiaušinių ir grietinėlės mišinį.
9. Pyragą kepkite orkaitėje 35-40 minučių, kol pluta taps auksinės spalvos, o įdaras susiraitys ir apskrus.

Leiskite pyragui atvėsti 5-10 minučių, tada supjaustykite ir patiekite.

Įdomūs faktai

Imbieras, žolelės ir citrina paįvairina upėtakių patiekalus. Kaukaze raudona žuvis dažniausiai patiekiama su granatų padažu. Rytų Azijos virtuvėje jis naudojamas sashimi, vyniotiniams, sušiams, troškiniams ir sriuboms gaminti.

Sūdyta žuvis dera su stipriais alkoholiniais gėrimais, o rūkyta žuvis – su sausais vynais ir alumi.

Įdomu tai, kad Japonijoje upėtakis dažniausiai nevirinamas ilgai, o Vakarų šalyse įprasta jį gerai išvirti arba kepti.

Europoje žmonės jį kepa su riešutais ir vaisiais, marinuoja prieskoniuose, pavyzdžiui, acte ar citrinų sultyse, prieš kepdami ant grotelių ar ant grotelių.

Rekomenduojama