Vištos pešasi viena kitą, kol nukraujuoja: ką daryti su kanibalizmu, priežastys ir gydymas, kaip elgtis

Paukščių augintojai dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, kurios yra susijusios su naminių paukščių elgesiu. Dažnai atsitinka, kad jie pradeda elgtis agresyviai, pešioti plunksnas ir netgi organizuoti paukščių kanibalizmą. Tokio elgesio priežasčių yra daug, todėl svarbu žinoti, ką daryti, jei viščiukai pešioja vienas kitą, kol nukraujuoja.

Kodėl vištos pešioja viena kitą

Netinkamo ir agresyvaus paukščių elgesio priežastys yra tiesiogiai susijusios su sulaikymo sąlygomis, mityba ir naminių paukščių santykių problemomis.

Kambario apšvietimas

Per daug šviesos namuose gali sukelti nervingumą ir padidinti viščiukų agresyvumą. Kadangi jie lengvai mato kraują, paukščiai pradeda pešioti šias vietas.

Spūstis

Viščiukai gali tapti agresyvesni, jei joms neužtenka vietos. Tai ypač pasakytina apie paukščius, kurie nuolat būna patalpoje ir neturi tinkamų patogių sąlygų. Pešimas taip pat prasideda dėl konkurencijos ir konkurencijos dėl maisto.

Veislės nesuderinamumas

Patyrę ūkininkai pastebi, kad kanibalizmas labiau paplitęs tarp vištų dedeklių nei mėsinių veislių. Todėl neįmanoma jų laikyti tame pačiame name, kitaip prasidės priešiškumas. Nereikėtų dėti naujų vištų po vieną – patelės gali iš karto spustelėti „naują“.

Sausas oras

Dažnai paukščiai peša savo giminaičius dėl pernelyg sauso oro patalpoje. Dėl sausumo ir dulkių ant viščiukų kūno atsiranda parazitų, kurie sukelia dirglumą ir nervingumą.

Dramatiški aplinkos pokyčiai

Reguliarus aplinkos keitimas paukščiams sukelia stresą ir agresyvumą. Be to, š altuoju metų laiku atsiranda plunksnų augimo poreikis. Dėl vitaminų ir elementų trūkumo paukščiai gali pradėti pešti vieni kitus.

Maistas

Dažnai paukščiai pešioja savo artimuosius dėl netinkamos mitybos, taip pat dėl girdyklių ir lesyklų trūkumo. Jei maiste nėra pakankamai mikroelementų, stiprūs asmenys gali mirtinai sumušti silpnesnius atstovus.

Mikroklimatas vištidėje

Svarbu užtikrinti, kad paukštidėje būtų palaikoma temperatūros ir kitų rodiklių pusiausvyra. Dėl sausumo plunksna tampa trapi, dirginama gleivinė, pastebimas viščiukų nervingumas. Taip pat būtina išskirti juodraščius.

Ektoparazitai

Kanibalizmą gali sukelti ektoparazitai: erkės, blusos ir utėlės. Kad jų atsikratytų, viščiukai pradeda pešti uždegiminę kloakos vietą, ištraukia plunksnas ir pažeidžia po uodega esančią gleivinę.

Kanibalizmo požymiai

Matomas ženklas, kad plunksnos graužiamos, yra ne tik nuplikusios dėmės ant paukščių, bet ir aplink vištidę išsibarsčiusios plunksnos. Suaugę paukščiai pradeda pešti savo giminaičių šukas ir auskarus. Dėl prastos mitybos ir prastų sąlygų paukščiai puola jų uodegas ir pešioja plunksnas.

Trūkstant b altymų, pastebimas odos, gleivinių, kūno audinių ir kojų pirštų pešimas. Sužeistos vištos dedeklės praranda svorį, suserga, nusilpsta ir praranda gebėjimą inkubuoti kiaušinius.

Būdai, kaip išspręsti vištienos kanibalizmą

Kad išvengtumėte bendro naminių paukščių pešiojimo ir rimtų elgesio problemų, turite stebėti viščiukų mitybą ir jų laikymo sąlygas. Patogumas ir tinkama mityba ne tik pašalins pešiojimą, bet ir pagerins kiaušinių gamybą:

1. Pirmiausia pašalinkite sergančius ir sužeistus viščiukus, nes kraujas pritrauks kitus paukščius.
2. Pakoreguokite mitybą – svarbu maistą praturtinti kalciu, vitaminais ir mineralais. Naudinga duoti kaulų miltų ir valgomosios druskos.
3. Sukurkite patogias sąlygas paukštidėje – palaikykite švarą, reguliuokite apšvietimą, pašalinkite skersvėjus, įrenkite vėdinimą, kad patalpose būtų optimali drėgmė.
4. Norint atsikratyti parazitų, rekomenduojama vištoms užpilti pelenų su siera ir upės smėliu.
5. Išplėskite tvartą ir palikite viščiukams vietos.

Per daug agresyvūs atstovai turi būti aptverti tvora arba paskersti, nes jie nebus atjunkyti.

Sergančių asmenų gydymas

Kai tik bus aptikti pirmieji pešiojimo požymiai, pažeistus sluoksnius reikės nedelsiant pašalinti ir suteikti reikiamą pagalbą.

Pirmoji pagalba

Pagrindinis ir pirmasis veiksmas tokioje situacijoje yra sužeisto paukščio pašalinimas iš pulko ir izoliavimas iki visiško pasveikimo. Reikėtų atkreipti dėmesį net į tuos viščiukus, turinčius nedideles žaizdas, nes kiti asmenys padidina agresyvumą. Norint išvengti infekcijos, rekomenduojama vištieną dėti į atskirą narvą.

Žaizdų gydymas

Toliau reikės nedelsiant gydyti žaizdas antiseptiniais tirpalais. Esant vietinei žalai, tinka tokios priemonės: penicilinas, ichtiolio arba sintomicino tepalas, jodo tinktūra su glicerinu, peroksidas, briliantinė žaluma. Dezinfekavimo priemonės padės išvengti žaizdų užkrėtimo ir galimų komplikacijų.

Paukščių priežiūra

Kitas priemonės apima reguliarų gydymą antiseptiku, tvarsčių keitimą (jei yra), taip pat sergančio paukščio būklės stebėjimą. Jei vištienai trūksta apetito, negalima atmesti infekcijos. Tokiu atveju reikės veterinarijos gydytojo pagalbos ir paukščiui skirtų vaistų.

Kaip apsisaugoti nuo pešiojimo?

Kad išvengtumėte pešiojimo, turite imtis veiksmų prieš pasirodant pirmiesiems požymiams. Priešingu atveju agresyvus elgesys ir viščiukų puolimas gali tapti įpročiu, o tada išspręsti problemą bus labai sunku.

Atšaukimas

Šis metodas yra vienas iš būdų, kaip išvengti jaunų gyvūnų pešiojimo. Paprastai ši procedūra atliekama dideliuose paukštynuose naudojant specialų įrenginį. Snapai nukerpami iki trečdalio jauniklių ilgio.

Viščiukus galite iškirpti bet kokio amžiaus, pradedant nuo dienpinigių. Tačiau optimaliausias variantas – operaciją atlikti šeštą ar septintą savaitę. Šią procedūrą turėtų atlikti tik specialistai, išmanantys visus nuėmimo niuansus: ilgį, iki kurio reikia sutrumpinti, taip pat operacijos laiką.

Jei tai daroma namuose, padidėja kraujavimo arba kaulų pažeidimo, kuris yra kupinas infekcijos, rizika.

Genetinė atranka

Yra veislių, kurias sunku auginti ir veisti, nes jauniklių išgyvenamumas mažas. Tokie asmenys nuo mažens padidino agresyvumą. Jei nenusikirps snapo, gali nužudyti artimuosius. Atrankos darbų dėka galima išvesti ramesnes veisles. Jei tokių viščiukų yra tarp gyvulių, jie turėtų būti naudojami mėsai.

Tinkama mityba

Viščiukų mityba turėtų būti įvairi. Be kombinuotųjų pašarų, jiems reikės vitaminų papildų, taip pat šviežios žolės ir daržovių. Šiuose produktuose yra mineralų ir medžiagų, būtinų augimui ir vystymuisi. Leidžiamos šios daržovės: cukinijos, moliūgai, burokėliai ir morkos. Taip pat vištidėje rekomenduojama pakabinti dilgėlių šluotą, kopūsto galvą ar žolę.

Šviesos režimas

Suaugusios vištos dedeklės tvarte turi būti atskirtos pavėsyje, todėl reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Saulės šviesos reikia tik jaunikliams pirmosiomis gyvenimo dienomis. Namuose taip pat rekomenduojamas apšvietimas.

Š altuoju periodu viščiukai turės pratęsti šviesųjį paros laiką – tam jie porai valandų vakare įjungia šviesą. Tačiau apšvietimas neturėtų būti per ryškus – tinka 60 vatų lemputė, kurią pirmiausia galima nudažyti dažais .

Naudokite snapų abrazyvus

Siekiant išvengti paukščių pešiojimo, naudojami specialūs prietaisai. Kadangi jie apibarstyti kvarciniu smėliu, paukščiai šlifuoja snapus ir nagus apie juos kaip švitrinį popierių. Tokios abrazyvinės medžiagos dažnai dedamos į pašarus. Tokiu būdu viščiukai palaipsniui nusidėvi savo snapus ir tampa praktiškai saugūs likusiesiems.

Laisvi paukščiai

Šiltuoju laikotarpiu paukščius rekomenduojama visą šviesią parą laikyti laisvoje vietoje. Laisvo laikymo dėka viščiukai greitai auga ir vystosi, o viščiukai tampa mažiau neramūs. Taip pat laisvo judėjimo dėka paukščiai randa ganyklą, kurioje yra vitaminų ir kitų medžiagų. Dideliame plote jie retai liečiasi vienas su kitu.

Rekomenduojama