Rytų eglė Aureospicata: aprašymas, sodinimas ir priežiūra, medžių kenkėjai

Rytietinė eglė yra gana dažna spygliuočių augalų įvairovė. Ji priklauso pušų šeimai ir yra tipiška kalnų kultūra, kurios buveinė yra 1-2,5 tūkstančio metrų virš jūros lygio aukštyje. Augalo buveinė yra Kaukazas, Mažoji Azija, Turkija. Nepaisant to, kad šis augalas yra termofilinis, kultūra gerai auga vidurinėje juostoje.

Žiūrėti aprašymą

Rytietiška eglė yra kalnų kultūra. Mėgsta pavėsingus šlaitus, kur sugyvena su pušimis, eglėmis, skroblėmis ir bukais.Suaugusiųjų kultūra pasiekia 65 metrų aukštį. Jo šviesiai pilka lygi žievė, kuri su amžiumi trūkinėja ir pleiskanoja.

Augalas išsiskiria plokščiomis 0,4–0,8 cm dydžio tetraedrinėmis spygliais. Jauname amžiuje adatos yra šviesiai auksinės spalvos, o tada tampa tamsiai žalios. Moteriški kultūros pumpurai yra raudonos spalvos ir yra ūglių galuose.

Aureospicata laikoma viena iš labiausiai paplitusių Rytų eglių atstovų. Tačiau yra ir kitų veislių. Kultūros gyvenimo trukmė yra 400–500 metų.

Populiarios veislės

Rytietiška eglė turi daugybę veislių, kurių kiekviena pasižymi tam tikromis savybėmis:

1. Aurea – ši veislė lėtai auga ir turi laisvą kūgišką vainiką. Per metus medis užauga 15 centimetrų aukščio ir 5 centimetrų pločio.Didžiausias augalo dydis yra 12-15 metrų. Jaunos adatos yra auksinės spalvos, o vasarą jos tampa žalios. Ši veislė laikoma labai nepretenzinga. Jis gerai atlaiko miesto sąlygas ir gerai auga saulėtose vietose bei daliniame pavėsyje.
2. Aureospicata yra vokiško pasirinkimo įvairovė. Didžiausias eglės aukštis – 12 metrų. Tačiau jo plotis neviršija 5 metrų. Aureospicata išsiskiria tuo, kad jos inkstai atsidaro gana vėlai. Tuo pačiu metu birželio mėnesį pastebimas jaunų auksinio atspalvio ūglių atsiradimas. Po kurio laiko adatos įgauna tamsiai žalią spalvą. Eglė pasižymi tankia siaura piramidine laja ir asimetriškomis šoninėmis šakomis. Jauni pumpurai yra neįprastai violetinės spalvos, o subrendę pumpurai tampa rudi.
3. Golden Start – žemaūgė Rytų eglės atmaina, kuri lėtai auga. Jo aukštis neviršija 1,5-3 metrų. Šiuo atveju vainiko plotis yra 1,5 metro. Augalui būdinga plataus kūgio formos vainiko forma.Ūgliai yra plačiai išsidėstę ir išsidėstę horizontaliai. Naujas augimas yra auksinės spalvos, bet tamsėja sezonui įsibėgėjus.
4. Summergold – išskirtiniu šios veislės bruožu laikomas simetriškas vainikas. Iki 10 metų eglė užauga iki 2 metrų. Tuo pačiu metu senas medis paprastai neviršija 8 metrų. Jaunas augimas yra auksinės spalvos, tačiau iki šiltojo sezono pabaigos spygliai palaipsniui tamsėja. Šios veislės eglės gerai auga saulėtose vietose ir pavėsyje.
5. Skylands – ši veislė dažniausiai naudojama kraštovaizdžio dizaine. Eglė turi trumpus spyglius. Iš pradžių jis turi ryškiai geltoną atspalvį, o vėliau tampa auksinis. Iki sezono pabaigos kultūra įgauna tamsiai žalią spalvą. Karūna turi piramidės formos karūną. Tuo pačiu metu suaugęs augalas susiaurėja ir išsitempia.
6. Nigra Compacta – ši veislė yra mažiausio dydžio. Iki 10 metų medžio aukštis neviršija 1 metro. Augalas turi trumpas adatas. Jaunos adatos yra auksinės spalvos, bet su amžiumi tampa tamsiai žalios.

Kaip augti

Kad Aureo Spikata eglė ir kitos rytietiškos veislės veislės normaliai augtų ir vystytųsi, svarbu teisingai atlikti sodinimo darbus ir tinkamai prižiūrėti augalus.

Tūpimas

Egles ekspertai pataria pirkti konteineryje su uždara šaknų sistema. Tokiu atveju augalas sodinamas perkrovimo būdu, o tai jam sukelia mažiau streso. Be to, tokius medžius galima sodinti net vasarą, o standartinis laikas yra pavasario pradžia arba rudens pabaiga.

Ši kultūra paprastai vystosi skirtingų tipų dirvožemyje. Tačiau geriausias variantas yra derlinga lengva žemė, kurios reakcija yra rūgšti arba silpnai rūgšti. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kultūra neatlaiko užmirkimo. Todėl geriausia sodinti ten, kur gruntinis vanduo nėra labai arti žemės paviršiaus.

Sodinant kelias kultūras, verta atsižvelgti į minimalų intervalą tarp jų. Kad augalo vainikas išsivystytų, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.

Pradžioje rekomenduojama iškasti duobę sodinimui. Jo gylis turi būti 70 centimetrų, o skersmuo – 50. Prieš klojant pagrindą, į dugną verta išpilti drenažą iš skaldos, žvyro ar keramzito. Jo storis turi būti bent 15 centimetrų.

Kad medis maitintųsi pirmaisiais gyvenimo metais, dirvą rekomenduojama tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Substratas sodinimui gali būti paruoštas savarankiškai. Norėdami tai padaryti, sumaišykite šiuos ingredientus:

• 4 derlingos žemės vienetai;
• 1 dalis biohumuso;
• 1 gabalas durpių;
• 1 smėlio gabalas.

Be to, 1 augalui reikia sunaudoti 100–150 gramų nitroammofoskos. Sodinant sodinuką, svarbu užtikrinti, kad jis būtų griežtai vertikaliai. Tokiu atveju šaknies kaklelis turi būti lygus su žeme.

Iš karto po pasodinimo dirva turi būti gerai suspausta, kad joje nesusidarytų tuštumos. Po to augalą rekomenduojama gausiai laistyti augimo stimuliatoriaus tirpalu. Norėdami tai padaryti, galite naudoti „Epin“ arba „Kornevin“.

Į dirvą susigėrus drėgmei, šalia kamieno esantį ratą reikia mulčiuoti pjuvenomis, spygliais arba pušies žieve. Tai padės išvengti dirvožemio išdžiūvimo, sustabdyti piktžolių vystymąsi ir sudaryti palankias sąlygas sparčiai vystytis šaknų sistemai.

Priežiūra

Prižiūrėti augalą pakankamai paprasta. Tam reikia paprastų veiksmų:

1. Laistymas – dažnis priklauso nuo oro veiksnių. Sausu oru kultūrą reikia drėkinti 1–2 kartus per savaitę. Tai ypač pasakytina apie jaunus sodinukus. 1 medžiui reikia mažiausiai 10 litrų vandens.
2. Atlaisvinimas – naudinga rankiniu kultivatoriumi apdirbti dirvą aplink medį iki 5-6 centimetrų gylio. Tuo pačiu metu žemė sumaišoma su sutankintu mulčiu. Dėl to medžiaga gali būti paversta organinėmis trąšomis. Po to rekomenduojama atnaujinti mulčio sluoksnį.
3. Šėrimas – trąšos neturėtų būti naudojamos labai dažnai. Pakanka tai padaryti 2 kartus per sezoną. Tam geriausia naudoti specialias spygliuočiams skirtas kompozicijas. Tuo pačiu metu purškimui į vandenį reikia įpilti "chelatino". Dėl to galima kompensuoti geležies trūkumą adatose.
4. Genėjimas – vainiko formavimas yra neprivalomas. Tuo pačiu metu jauni kultūros sodinukai gerai atlaiko kirpimą ir greitai atsigauna. Būtinai pašalinkite pažeistas ir sausas šakas. Procedūrą geriausia atlikti vasaros pradžioje.
5. Pasiruošimas žiemai – atšiauraus klimato regionuose jaunus sodinukus reikia apšiltinti eglišakėmis. Tokiu atveju pirmiausia turite gausiai laistyti augalus.

Galimi kenkėjai

Tarp parazitų, kurie dažnai lemia rytinės eglės pralaimėjimą, verta išskirti šiuos vabzdžius:

• tulžies amaras;
• eglės lapų volelis;
• voratinklinė erkė;
• vienuolės šilkaverpių vikšrai;
• Spruce Hermes.

Su kenkėjais galima susidoroti naudojant insekticidines priemones ir akaricidus. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo daugiau pastebimų rezultatų galėsite pasiekti. Norint laiku nustatyti parazitus, rekomenduojama kartą per savaitę atidžiai apžiūrėti spygliuočius. Tai geriausia padaryti naudojant didinamąjį stiklą.

Naudojama kaip kiemo puošmena

Pagal aprašymą, Rytų eglė išsiskiria ryškiomis dekoratyviomis savybėmis. Puikiai atrodo ant atviros vejos. Be to, kultūra gali būti naudojama kaip gyvatvorė. Jaunus augalus rekomenduojama nupjauti, suteikiant jiems gražią formą.

Kompaktiški augalai puikiai dera su žemais spygliuočiais, ryškiais vienmečiais žiedais, žemės dangos augalais.

Rytietiška eglė yra puikus dekoratyvinis augalas, dažnai naudojamas kraštovaizdžio dizainui. Norint sėkmingai užauginti derlių, reikia užtikrinti kokybišką priežiūrą.

Rekomenduojama