Gulabi ožkos: veislės aprašymas ir privalumai bei trūkumai, laikymo taisyklės

Gulabi yra reta ožkų veislė ilgomis ausimis, gyvenanti karšto klimato šalyse. Mūsų platumose galima veisti ir gyvūnus. Vasarą ožkos gali ganytis ganykloje, valgyti šviežią žolę. Jiems reikia pasidaryti šieno žiemai. Gulabi melžimas prasideda nuo antrųjų gyvenimo metų, tai yra po pirmojo ėriavimosi. Šios veislės pienas skanus ir labai riebus, tinka sūriui gaminti.

Veislės kilmė

Gulabi ožkos mūsų vietovėje yra reti gyvūnai, kurių ausys nukarusios iki kelių. Jie kilę iš Pakistano ir Indijos. Gulabius vadiname rytietiškomis ožkomis. Šie gyvūnai laikomi egzotiška veisle ir kainuoja nuo 500 USD.

Pats žodis „gulabi“ vertime reiškia „rožinė“. Tai netaikoma kailio spalvai, ožkoms ji yra b alta. Gulabi odos spalva yra rausva. Namuose šie gyvūnai vadinami basu. Jų protėviais laikomos Camori ožkos ir b alto kailio spalvos veislės.

Atranką daugelį amžių vykdo Pakistano ir Indijos ožkų augintojai. Buvo atrinkti išskirtinai b altos spalvos gyvūnai ilgomis ausimis. Gulabi kryžiai turi raudonų ir rudų dėmių ant galvos ar kitų kūno dalių. Šios veislės ožkos auginamos daugelyje karštų Azijos šalių, nes būtent b alti trumpi plaukai ir ilgos plonos ausys gelbsti gyvūnus nuo perkaitimo. Tiesa, gulabis puikiai prisitaiko prie vidurinės zonos klimato. Žiemą juos reikia laikyti šiltoje patalpoje, kur oro temperatūra ne žemesnė kaip 15 laipsnių Celsijaus.

Gulabi aprašymas ir savybės

Šios veislės ožkos yra neįprastos išvaizdos. Visų pirma į akis krenta ilgos, plonos, plačios, minkštos ausys, kabantys klostėmis iki pat kelių.Namuose karštame klimate jie padeda reguliuoti šilumos perdavimą. Ilgos ausys neleidžia ožkų kūnui perkaisti. Galva yra maža, bet šiek tiek neįprasta. Nosies kaulas turi kuprą. Po apatiniu žandikauliu yra odos raukšlė. Kaklas ilgas ir raumeningas.

Šie gyvūnai turi aukštas ir stiprias kojas. Kūnas raumeningas, pailgas, kompaktiškas. Kailis b altas, bet trumpas. Aukštyje gulabis siekia metrą ties ketera. Svoris - 50-90 kilogramų. Tešmuo yra vidutinio dydžio, kupotas, su ilgais speneliais, puikiai tinka melžti aparatu.

Gulabi duoda nuo 1 iki 4 litrų pieno per dieną. Riebalų kiekis didelis, apie 5 proc. Vienu metu galite pamelžti nuo 500 gramų iki 1–2 litrų pieno. Tiesa, ožkos pradedamos melžti tik po pirmojo atsivedimo.

Pienas yra malonaus kreminio ir saldaus skonio. Tai nekvepia kaip ožka. Piene yra beveik 4 procentai kazeino. Nealergizuoja, yra labai maistingas ir tinkamas sūriui gaminti. 1,3 kg ožkos sūrio gaunama iš 10 litrų pieno.

Pagrindiniai privalumai ir trūkumai

Gulabi veislės orumas:

didelis primilžis (1-4 litrai per dieną);
pieno riebalai - 5%;
kazeino b altymų kiekis – 4%;
galimybė gauti sūrio iš pieno;
techninis tešmuo;
tinka mėsinių ir pieno produktų veisimui;
ramus charakteris.

Trūkumai:

didelė kaina;
reikia kokybiško pašaro;
patelės atsineša po vieną ožką;
tręšimui ir laktacijos pratęsimui reikalinga Gulabi veislės ožka.

Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės

Ši šilumą mėgstanti ožkų veislė vasarą gali ganytis ganyklose. Tiesa, lietingu oru gulabi į pievą neštis nerekomenduojama. Ožkos nenori valgyti šlapios ar rasotos žolės.

Žiemą šią veislę reikia laikyti specialiose negyvenamose patalpose. Tai gali būti tvartas iš plytų, medžio ar dujų silikato, putų betono blokelių. Patalpoje, kurioje laikomos ožkos, ištisus metus reikia palaikyti nuo 15 iki 20 laipsnių šilumos. Tvarte įrengtas vėdinimas, šildymui žiemą perkamos infraraudonųjų spindulių lempos. Ant grindų klojama šiaudinė patalynė, kuri, susitepus, pakeičiama švaria. Kambaryje turi būti tiektuvas ir girdykla. Ožkas galima laistyti iš kibiro. Vienam gyvūnui turi būti bent 2–4 kvadratiniai metrai.

Gulabi šeriami tris kartus per dieną. Ožkos melžiamos tik po pirmojo ėriavimo, dažnumas – 2 kartus per dieną. Gyvūnai turi būti šilti ir švarūs, kitaip jie susirgs. Jiems nereikia šukuoti kailio. Tai trumpaplaukių veislė. Gulabi vilna nesivelia ir nesudaro raizginių. Be to, kailis pritaikytas savaime išsivalyti nuo šiaudų ir žolės.Blusų ir kirminų gydymas reikalingas tik kas ketvirtį.

Kuo veislė šeriama

Egzistuoja mitas, kad ožkas galima šerti bet kuo. Tai netiesa. Nuo mitybos priklauso ne tik gyvūnų savijauta, gebėjimas susilaukti sveikų palikuonių, bet ir pieno gamyba. Kuo geriau gyvūnai šeriami, tuo maistingesnis jų pienas.

Gulabis turėtų valgyti pievų žolę. Vasarą juos galima ganyti visą dieną. Žiemą gyvuliams duodama saulėje džiovinto pievų šieno. Žiemą ožkų racione gali būti pavasariniai šiaudai, beržo ir ąžuolo šakos, pyragas, silosas, sėlenos, javai – avižos, miežiai, kukurūzai. Gyvūnus leidžiama šerti daržovėmis ir šakniavaisiais (morkomis, kopūstais, pašariniais runkeliais, moliūgais). Sūdyta košė verdama iš grūdų. Daržovės patiekiamos smulkiai pjaustytos.

Pagrindinis gulabių maistas yra šviežia žolė vasarą ir šienas žiemą. Ožkas du kartus per dieną reikia duoti švaraus vandens.Žiemą į gėrimą galima dėti vaistinės vitaminų papildų, būtinas vitaminas D. Taip pat rekomenduojama ožkoms duoti druskos, mineralinių preparatų, trintos kreidos, kaulų miltų.

Gulabi ožkų auginimo taisyklės

Ši veislė yra draugiško ir ramaus pobūdžio. Gulabiai kaip šunys. Jie greitai prisiriša prie šeimininko, seka jį, miega prie namų durų, laukia žmogaus. Ožkos reaguoja į slapyvardį, jos yra neįkyrios, flegmatiškos, retai plevėsuoja.

Šią veislę galima laikyti bet kuriame namų ūkyje, net ir užmiestyje. Gulabi tikrai susidraugaus su kitais gyvūnais, pavyzdžiui, su katėmis ar šunimis. Šios veislės ožkos suėda ne tiek daug, apie 4 kg žolės per dieną. Žiemai jie turi paruošti ne mažiau kaip 500 kg šieno, tai yra 25 ryšuliai, kurių kiekvienas sveria 20 kg.

Gulabi pradeda melžti tik po pirmojo gimdymo. Pirmasis kergimas atliekamas, kai patelės yra 12-18 mėnesių amžiaus, ne anksčiau. Kūno svoris turi būti ne mažesnis kaip 40 kg.Ožkų nėštumas trunka 5 mėnesius. Pirmuoju ėriuku ožka atneša vieną jauniklį. Su gimda vaikas paliekamas iki 3-4 mėnesių.

Dažnos ligos ir jų gydymas

Jei gulabiai bus švarūs ir šilti, šeriami kokybišku maistu, jie nesusirgs. Tiesa, gyvūnų būklę visada reikėtų atidžiai stebėti. Sveikos ožkos gerai valgo ir duoda pieno kvotą.

Serga – atsisakykite maisto, karščiuoja, kosėja, išskysta iš nosies, užkietėja viduriai ar viduriuoja.

Gyvūnai serga infekcinėmis ir neužkrečiamomis ligomis, atsirandančiomis dėl netinkamos medžiagų apykaitos (nutukimas, osteodistrofija, ketozė). 3-4 mėnesių amžiaus ožkos skiepijamos nuo pasiutligės, bruceliozės, juodligės ir snukio ir nagų ligos. Ožkos dažnai skiepijamos nuo stabligės, erkinio encefalito.

Š altuoju metų laiku netinkamai prižiūrimi gyvūnai serga kvėpavimo takų ligomis.Gydymui naudojami įvairūs vaistai, įskaitant antibiotikus. Profilaktikai gulabius rekomenduojama laikyti palankiomis sąlygomis, tai yra šiltai, nesudrėkinti ir be skersvėjo, duoti džiovintų ramunėlių, šalavijų, šalavijų, jonažolių.

Netinkamai šeriant gyvūnams išsivysto virškinimo sistemos ligos (stemplės užsikimšimas, stomatitas, gastroenteritas, apsinuodijimas). Užkirsti kelią ligoms galite, jei gyvūnus šersite kokybišku, šviežiu, o ne šlapiu maistu, be pelėsio ir užteršimo. Šakniavaisius rekomenduojama smulkiai pjaustyti. Būtina užtikrinti, kad gyvūnai neprarytų pašalinių daiktų (vielos gabalėlių, nesmulkintų daržovių).

Gulabis gali turėti problemų su tešmeniu. Galite užkirsti kelią ligai, jei nelaikysite gyvūnų skersvėjuje, šlapioje ir nešvarioje pataluose. Kai ant spenelių atsiranda įtrūkimų, tešmuo nuplaunamas boro rūgšties tirpalu ir sutepamas vazelino aliejumi. Kilus komplikacijų, gulabus būtina parodyti veterinarijos gydytojui.