Ežiuolė: sodinimas ir priežiūra, 10 geriausių veislių, paruošimas žiemai, auginimas

Daugiametę ežiuolę mėgsta gėlių augintojai, nes ji turi daug naudingų savybių. Žolelių nuovirai ir tinktūros nuo seno naudojami liaudies medicinoje, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų ir stiprinti imuninę sistemą. Tačiau ežiuolė yra geras medaus augalas. Jo gėlės yra įvairios formos, atspalvių, stiebo aukščio. Žydintis augalas papuoš bet kurią gėlyną ar sodo sklypą. Žydintis augalas papuoš bet kurią gėlyną ar sodo sklypą. Daugiamečių ežiuolių sodinimas ir priežiūra yra paprastas ir nereikalaujantis daug patirties. Ji yra nepretenzinga ir net pradedantysis sodininkas gali ją veisti svetainėje.

Populiarios ežiuolės rūšys ir veislės

Echinacea gentis apima 9 rūšis, kurių kiekviena turi įvairių veislių. Visi jie pasižymi puikiomis dekoratyvinėmis savybėmis, žydi dideliais, ryškiais žiedynais, kurie grožiu konkuruoja tarpusavyje. Ežiuolė aktyviai naudojama ruošiant sodo kompozicijas, nes puikiai dera su bet kokiais žydinčiais augalais.

Dažniausiai paplitusios 2 augalų rūšys - Echinacea purpurea (šiuolaikinių veislių masės protėvis) ir keistoji ežiuolė (rūšis, kuri neturi veislių).

Keista (Echinacea Britton paradoxa)

Ežiuolė keista – turtingų dekoratyvinių savybių augalas. Tik šios rūšies žiedai yra saulės spalvos žiedlapiais.

Purpurinė (Echinacea purpurea)

Jis turi didelius žiedynus, kurių vidutinis skersmuo iki 15 centimetrų, pailgi grakščiai žiedlapiai. Šerdis pakyla virš žiedlapių ir yra kūgio formos.Dažnai tai sukuria kontrastą žiedlapių atžvilgiu, o tada gėlė atrodo dar įspūdingesnė. Stiebas šiurkštus, gali siekti metrą.

Daugelis Echinacea purpurea veislių yra išraiškingos, įvairių formų ir spalvų.

Banguolių keksiukas

Cranberry Cupcake Ežiuolės gėlės turi dvigubą širdį ir sodrius rausvus žiedlapius. Ši veislė yra labai vertinama ir dažnai naudojama sodininkų.

Karalius

Karališkoji gėlė turi aukštą stiebą. Ji primena didelę ramunėlę su raudonai rožiniais žiedlapiais. Gėlių skersmuo gali siekti 15–16 centimetrų.

B altoji gulbė

Ežiuolė B altoji gulbė (išvertus kaip B altoji gulbė) žydi gražiais sniego b altais žiedais, panašiais į didžiules ramunes.

Indiaca

Aukštas augalas (stiebas gali siekti 75 centimetrus). Gėlės turi ilgus rausvų ir oranžinių atspalvių žiedlapius, šerdis yra dviguba, puri. Žydėjimo laikotarpis yra labai ilgas ir tęsiasi visą vasarą.

Magnus

Augalas turi kietą ilgą stiebą. Žiedai dideli, šerdį ir žiedlapius galima spalvinti įvairiai: žiedlapiai tamsiai raudoni su purpuriniais purslais, o vidurys šviesiai rudi. Augalui būdingas vėlyvas žydėjimas (baigiasi spalio mėn., prasidėjus š altiems orams).

Saulėlydis (Ežiuolė x saulėlydis)

Ši veislė apima keletą veislių, gautų sukryžminus Echinacea purpurea ir paradoxical. Hibriduose selekcininkai stengėsi derinti geriausias šių augalų savybes. Jų gėlės turi didelius krepšelius ant išsišakojusių ūglių, grakščiai išlenktus žiedlapius ir malonų kvapą.

Ekscentriškas

Šios veislės atstovai išsiskiria žemu stiebu (ne daugiau kaip 60 centimetrų). Augalas turi labai įspūdingus didelius žiedus. Jo žiedlapiai kukliai nuleisti, o pūkuotas vidurys – rutulio formos. Jis turi vieną įdomią savybę: pumpuruose žiedynai yra oranžiniai, o po žydėjimo nusidažo raudonai.

Frotinis audinys

Ežiuolė kilpinė yra rūšis, kuriai priklauso kelios veislės su dvigubais žiedais. Visi jie turi purų centrą, įrėmintą subtiliais žiedlapiais. Yra b altos, violetinės, tamsiai raudonos, oranžinės, žalios atspalvių.

Rudbeckia purpurea

Rudbeckia ir Echinacea yra du augalai, priklausantys skirtingoms gentims, nors ir labai panašios išvaizdos. Jų žiedai vienodos formos, nors skiriasi spalva (rudbekijos – geltonos, ežiuolės – raudonos). Dėl šio panašumo Echinacea purpurea aprašė gamtininkas Carlas Linnaeusas.Jis pavadino ją Rudbeckia purpurea.

Vėliau vokiečių botanikai padarė išvadą, kad skirtumas tarp dviejų augalų yra reikšmingesnis. Tai ne tik žiedlapių atspalviai, bet ir šluotelių struktūra.

Taigi, Rudbeckia purpurea yra klaidingas Echinacea purpurea pavadinimas. Dėl rudbekijos augalas buvo pavadintas jo tėvynėje, Šiaurės Amerikoje - Juodaakis Susan (juodaakis Susanna) dėl tamsios spalvos žiedynų.

Kaip pasodinti daugiametį augalą

Ežiuolės gyvenimo trukmė yra apie 5 metus. Auginimui reikia pasirinkti atviras saulėtas vietas. Tinkama šiek tiek šarminė derlinga dirva. Augalas gali būti dauginamas sėklomis arba sodinukais.

Nusileidimas atliekamas rudenį arba ankstyvą pavasarį. Gamtoje ežiuolė dauginasi savaime sėjant, rudenį numetusi sėklas į žemę, kad pavasarį pasirodytų daigai.

Pasirinkdami augalo sėklų sodinimo kelią, turėtumėte daryti tą patį. Šis metodas nėra patikimas, nes kai kurios sėklos gali būti prastos kokybės. Todėl daug patikimiau sodinti daigais, anksčiau išaugintais konteineriuose su maistinių medžiagų mišiniu.

Gėlės pasirodo antraisiais metais po pasodinimo ir žydi apie 60 dienų. Svarbu stengtis, kad augalas būtų stiprus ir sveikas. Tada jis gali būti geras medaus augalas bitėms, o jo gydomosios savybės pasireikš aiškiausiai.

Sėklų paruošimas

Norint gauti tvirtus daigus, pirmiausia reikia paruošti sėklas. Grūdai dedami į vatą arba ploną audinį ir užpilami vandeniu taip, kad jis visiškai uždengtų audinį. Po kurio laiko sėklos sudygs, po to jas galima sėti.

Sėjos sąlygos ir technologija

Prieš auginant atvirame lauke, išsiritusios sėklos turi būti pasodintos į atskirus konteinerius su maistine terpe. Į puodelius reikėtų pripilti žemių, padaryti juose įdubimus ir ten suberti daigintas sėklas. Iš karto po pasodinimo būsimus sodinukus reikia gausiai laistyti. Sėklų dygimo procesas gali užtrukti ilgai – iki 1,5 mėnesio.

Sėjinukų persodinimas atvirame lauke

Daigai į atvirą žemę persodinami gegužės-birželio mėn. Pasirinktoje vietoje duobės kasamos pagal daigų skaičių 25-30 centimetrų atstumu. Prieš sodinimą patręškite dirvą, į duobės dugną įdėdami sodo žemės ir komposto mišinio, o pasodinę daigus atsargiai palaistykite.

Ateityje reikės palaikyti vidutinę drėgmę, nuolat ravėti ir purenti žemę.

Kaip prižiūrėti mėgstamą augalą sode

Prižiūrėti augalą paprasta, tačiau vertingų ežiuolės savybių išsaugojimas priklauso nuo teisingų veiksmų. Svarbu, kad gėlė turėtų pakankamai saulės šviesos, o žemė būtų gerai išpurenta, išvalyta nuo piktžolių ir laistoma. Jei augalas bus naudojamas vaistažolių vaistams ruošti, tręšimui ar gydymui reikėtų vengti naudoti chemines medžiagas. Šiuo atveju tiks tik organiniai junginiai.

Vandens dažnis

Ežiuolė yra drėgmę mėgstantis augalas. Žemė aplink ją turi būti nuolat drėkinama. Laistyti rekomenduojama dažnai, bet ne per gausiai. Karštą vasarą jie laistomi kasdien, bet tik vakare. Atėjus vėsai, stebėkite dirvožemio būklę ir, jei reikia, laistykite. Augalams naudinga laistyti šaknis.

Kuo ir kaip maitinti gėlę

Šerti augalą reikia tik tuo atveju, jei žemė nėra pakankamai derlinga.Organines trąšas geriau naudoti maišant kompostą ir medžio pelenus. Taip pat galite naudoti kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto arba kalio fosfato. Tręšimui turėtų būti naudojamas pavasario laikas.

Viršutinis tręšimas atliekamas norint pasiekti ryškų ir sodrų žydėjimą. Jei planuojate ežiuolę naudoti kaip vaistinius augalus, geriau jos nemaitinkite.

Ežiuolės žydėjimas

Ežiuolė žydi tik antraisiais metais po pasodinimo. Jaunas augalas turi tankią lapiją, o žiedstiebiai vis dar prastai išsivystę. Galite grožėtis gausiu žydėjimu nuo liepos vidurio iki spalio pradžios.

Kaip nuimti ežiuolės sėklas

Sėklos būsimiems sodinimams skinamos pačioje sezono pabaigoje – tai paskutinės spalio dienos. Sėklų dėžutės šiuo metu atrodo kaip pajuodę dygliuoti rutuliukai. Pjaunami trumpais stiebais ir išvalomi tamsioje, sausoje vietoje, kad per žiemą išdžiūtų.Galite, apvynioję dėžutes plastikiniu maišeliu, pakabinti už koto. Tada, kai jis džiūsta, sėklos nukris ant polietileno. Jie surenkami, dar kurį laiką padžiovinami ir dedami į šaldytuvą. Šis laikymo būdas yra patikimas, jis užtikrina didelį sėklų daigumą.

Ežiuolės genėjimas

Norint ilgiau išsaugoti augalų grožį, būtina nupjauti išdžiūvusius žiedynus. Jų vietoje pasirodys nauji pumpurai. Jie taip pat atlieka genėjimą prieš žiemą. Lapija ir visi stiebai nupjaunami 5 centimetrų atstumu nuo žemės paviršiaus. Žiemai priglaustos šaknys lengviau ištvers žiemos šalčius.

Pervedimas

Augalą rekomenduojama persodinti vėlyvą pavasarį arba ankstyvą rudenį. Tai turėtų būti padaryta su žemės grumstu. Po persodinimo svarbu, kad žemė būtų nuolat drėkinama – taip augalą bus lengviau priimti naujoje vietoje. Taip pat prieš persodinimą svarbu nupjauti žiedynus.

Augalo paruošimas žiemos laikotarpiui

Ežiuolė yra žiemai atsparus augalas. Tačiau šiaurinių regionų ir Sibiro klimato sąlygomis būtina tinkamai paruošti augalus žiemai. Palikti esant dideliems šalčiams be pastogės, jie gali užš alti. Po priešžieminės genėjimo ir mulčiavimo kompostu, likusius šaknų kaklelius reikėtų uždengti nukritusiais lapais. Iškritęs sniegas juos patikimai apsaugos nuo stiprių šalnų. Tai ypač reikalinga jauniems vienmečiams augalams.

Ežiuolės ligos ir kenkėjai: prevencija ir kontrolė

Augalas pasižymi dideliu atsparumu ligoms. Tačiau yra nemažai gėlei pavojingų infekcinių patologijų ir parazitų. Kovos metodai – sergančių augalų pašalinimas ir gydymas šiuolaikiniais preparatais – insekticidais.

Dažnos šios ligos:

1. Fuzariozė yra grybelinė liga, sukelianti šaknų puvinį. Kovai naudojamas vaistas Fundazol.
2. Miltligė yra b alta danga, kurią sukelia drėgnoje dirvoje gyvenantis grybas. Gydymo metodas – gydymas Bordo mišiniu.
3. Cerkosporozė yra grybelinė patologija, kuri pasireiškia b altomis dėmėmis ant lapų. Pradinėse stadijose pakanka nupjauti sergančius lapus. Esant stipriai infekcijai, insekticidų negalima atsisakyti.

Ežiuolei pavojingi šie parazitai:

1. Whitefly yra kenkėjas drugelis, mintantis augalų lapus. Kovai naudojami insekticidai Aktara, Konfidor.
2. Šliužai – taip pat naikina lapus, gyvena užmirkusioje dirvoje. Rekomenduojama sumažinti laistymą, žemę pabarstyti superfosfatais.
3. Slobber pennitsa – pažeidžia augalų lapus ir stiebus. Norėdami kovoti, jie purškia jį tabako dulkių, česnako ir skalbinių muilo antpilais.

Pasėlių dauginimas

Ežiuolė dauginama trimis būdais:

1. Sėklos. Jie naudojami dviem atvejais – gaunant sodinukus namuose ir sėjant tiesiai į žemę. Šis metodas nėra patogus. Kai kurios sėklos nedygsta, nes nėra gyvybingos.
2. Krūmo dalijimas. Dažnas metodas, tačiau taikomas tik suaugusiems augalams (4-5 metų amžiaus). Naudotas pavasarį.
3. Auginiai. Metodas yra sudėtingas, todėl kartais jis baigiasi nesėkme.

Sėklos

Sprendimas dauginti ežiuolę iš sėklų priimamas, jei norima auginti naujas augalų veisles, kurių dar nėra vietoje. Sėklas patartina daiginti šiltnamiuose vėlesniam sodinimui, tačiau galima sėti tiesiai į atvirą žemę. Iškrovimai reguliariai laistomi, purenama žemė, palaikoma patogi temperatūra - apie +15 laipsnių Celsijaus. Ūgliai pasirodys maždaug po mėnesio.

Sėjama į atvirą žemę spalio-lapkričio mėn., paliekama žiemoti. Pavasarį ūgliai duos gyvybingų sėklų.

Krūmo dalijimas

Procedūra atliekama balandžio-gegužės mėnesiais. Atsargiai iškaskite krūmą su stipriomis šaknimis ir padalykite. Geriausias variantas yra 2–3 fragmentai, turintys geras šaknis ir atnaujinimo taškus.

Padaugintas auginiais

Šis metodas taikomas gegužės–birželio mėn. pabaigoje. Sveikuose stiebuose pjaunami auginiai su dviem lapais. Pjūviai apdorojami augimo stimuliatoriumi ir sodinami į tręštą dirvą 20-25 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Naujų lapų atsiradimas reiškia, kad auginiai yra įsišakniję. Po dviejų mėnesių jie sodinami atvirame lauke į nuolatinę vietą.

Yra trys žinomos geros ežiuolės augimo sąlygos: daug saulės šviesos, dirvožemis, kurio pH lygis didesnis nei 6, bet mažesnis nei 8, gerai nusausintas dirvožemis.Jei jie bus baigti, galite saugiai pradėti veisti augalą. Rūpinimasis jo auginimu dosniai atsipirks bendravimo su ryškiomis, teigiamomis gėlėmis džiaugsmu šiltuoju metų laiku.

Rekomenduojama