Vyšnių sakura: veislės aprašymas ir savybės, sodinimas ir priežiūra su nuotrauka

Sakuros vyšnios turi savo ypatingą paskirtį. Namuose šis laukinis vaismedis – šalies simbolis, vyksta net vyšnių žydėjimo šventė. Ne mažiau pagarbos augalui yra Kinijoje. Rusijoje japoniškos vyšnios nėra tokios populiarios, tačiau daugelis sodininkų svajoja turėti tokią prabangą savo sode ar kieme. Kaip paaiškėjo, medį galima auginti daugelyje regionų ir pavasarį mėgautis maloniais aromatais bei žaviomis gėlėmis.

Skirtumas tarp japoniškų vyšnių ir kitų veislių

Japoninės vyšnios yra dekoratyvinis augalas, todėl neturėtumėte jų sodinti, jei jums reikia vaismedžių. Pražysta prabangiai ir yra tikra svetainės puošmena, tada ant jos atsiranda vyšnios, bet jos per mažos ir netinkamos valgyti.

Sakura yra medis, jo aukštis svyruoja nuo 8 iki 15 m, ūglių ilgis apie metrą. Žydėjimo laikotarpiu jis pasidengia b altų ir rausvų atspalvių žiedais.

Įvairios

Po sakurų pavadinimu slypi keliolika rūšių ir keli šimtai japoninių vyšnių porūšių. Tačiau dažniausiai sklypuose auga dviejų veislių medžiai - Kiku Shidare ir Kanzan. Savo grožiu jie nenusileidžia kitiems rūšies atstovams, tačiau tuo pat metu yra atsparesni ekstremalioms temperatūroms, kenkėjams ir nereikalauja kompleksinės priežiūros.

Kiku Shidare

Šios veislės mažadantė vyšnia tinka auginti miško stepių zonoje, kur klimatas vidutinio klimato žemyninis. Medžio aukštis 3,5-4 metrai.

Kiku Shidare vainikas plinta, linkęs storėti. Jis padengtas elipsės formos lapais dantytais kraštais.

Šios dekoratyvinės vyšnios veislė ypač vertinama dėl ankstyvo pailgėjusio žydėjimo laikotarpio. Jau kovo pabaigoje – balandžio pradžioje dėl didelių, tankiai dvigubų žiedų jis virsta b altai rausvu debesiu.

Kiku Shidare yra savaime derlinga veislė, ir net pasodinus vieną medį, tinkamai prižiūrint, jis aktyviai žydės ir duos vaisių.

Kanzan

Kito tipo medį primenančios sodo sakuros, žemesnės nei kitos dekoratyvinės. Jis turi apverstą karūną, kuri atrodo egzotiška ir kūrybiška, todėl ji dažnai pasirenkama vietinėms vietovėms papuošti.

Medis auga vidutiniu greičiu, lapai pailgi, ovalūs, rudenį pasidaro ugningai geltoni. Gėlės Kanzan yra masyvios, kvapnios, rausvos spalvos. Jie suformuoja kabančius ilgus 3–6 vienetų žiedynus.

Kanzan vyšnia yra šviesamėgė kultūra, kuri geriausiai auga neutralioje ir stipriai šarminėje dirvoje.

Auginimo ypatybės

Sodo sakuros dažnai sodinamos sėklomis, kurios yra gerai paruoštos – nuplaunamos ir išdžiovinamos. Sodinti geriau vasarą, bet galima ir pavasarį, ir rudenį.

Jei norite įsigyti sodinuką, tuomet turite pasirinkti stiprų, sveiką augalą. Galite perkelti ant žemės balandžio mėnesį, pastatydami medžius 2–3 metrų atstumu vienas nuo kito.

Reikalavimai nusileidimo vietai yra tokie:

• jei įmanoma, geriau rinkitės vietą šlaituose;
• turi būti vidutiniškai apšviesta, stiprioje šviesoje augalas gali nudegti;
• dirvožemio rūgštingumas neutralus, priemolio dirvožemis laikomas geriausiu variantu.

Priežiūra

Prižiūrėti sakuras lengva, žinoma, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunam, trapiam medžiui. Turite pasirūpinti šiais dalykais:

1. Vanduo – laistykite pagal poreikį, tačiau medžiui drėgmės ypač reikia, kai pumpurai išbrinksta ir per pirmąsias 2 aktyvaus žydėjimo savaites.
2. Viršutinis padažas – įvedamas laistymo metu; į kamieno ratą įterpiamas humusas, kompostas, mineralinės trąšos (azoto-kalio); nenaudokite vyšnių, kurios stipriai rūgština dirvą, tręšimo.

Japoninė vyšnia gerai nepakenčia žiemojimo, todėl verta jas pašildyti: rudenį įberkite kalio ir fosforo. Trąšose neturi būti azoto – jis neleis vyšniai iki šalnų atsikratyti lapų. Likus pusantros savaitės iki numatomo temperatūros kritimo, kamieną ir skiepijimo vietą reikia apvynioti dengiamąja medžiaga, o skeletiniams ūgliams naudoti tankų agropluoštą.Nereikėtų naudoti folijos ir kitų nekvėpuojančių medžiagų.

Pjovimas

Svarbu neleisti sakuros lajai sustorėti, antraip medis praras visą dekoratyvumą. Ūglius rekomenduojama nupjauti pavasarį, prieš išleidžiant sultis. Pažeistos, perteklinės, išdžiūvusios šakos pašalinamos, pjūviai nedelsiant padengiami sodo pikio sluoksniu.

Procedūros metu reikia elgtis atsargiai, kad neprasidėtų dantenų ligos – neinfekcinė gomozė.

Sodo sakuros – sklypo ar gretimos teritorijos grožis, savininko pasididžiavimas, sukeliantis kitų susižavėjimo žvilgsnius. Tuo pačiu metu vyšnios medis yra nereiklus – svarbiausia atsižvelgti į rytietiško svečio ypatumus.

Rekomenduojama