Daržovės

Morkos ir burokėliai tame pačiame sode: suderinamumas, pirmtakai

Anonim

Ne visi žino, kad šalia morkų galima sodinti burokėlius. Toje pačioje keteroje šios dvi kultūros nelabai sutaria, todėl išskirtiniais atvejais galite jas sodinti vienas šalia kito. Jei tenkinamos visos sąlygos, gausus derlius yra visiškai įmanomas, tačiau dėl šių kultūrų suderinamumo kyla daug diskusijų.

Pagrindinė gero derliaus taisyklė – žemės ūkio technologijos laikymasis sėjant sėklas. Taip pat svarbu laikytis sąlygų, kuriomis atliekamas nusileidimo procesas. Sėjos savalaikiškumas yra labai svarbus morkoms ir burokėliams, dviems labiausiai mėgstamoms žmonių kultūroms.

Arti vienas kito esantys augalai sąveikauja tam tikru būdu. Vieni vieni kitiems teikia neįkainojamą pagalbą kovojant su kenkėjais, kiti tik kenkia kaimynui, užtemdydami jį ir neleisdami iki galo vystytis. Kad išvengtumėte klaidų organizuojant mišrias lysves, turite suprasti, kokios kultūros gali augti kartu sėjomainoje ir kaip organizuoti tokios lysvės priežiūrą.

Mišrus pritaikymas

Jei sodo plotas mažas, o svajonės apie įvairų derlių neapleidžia, tuomet augalus galite sodinti sutankintomis eilėmis. Dar geresnis pasirinkimas – mišrios lovos. Tai yra galimybė, kai sodininkas augina kelis augalus vienu metu vienoje vietoje. Būtina juos sodinti atsižvelgiant į augalų suderinamumą. Bus naudinga laikytis tam tikros schemos.

Norėdamas sulaukti gero derliaus, nuo rudens vasarotojas pradeda galvoti apie lysvių išdėstymą sklype kitą sezoną, augalų asortimentą, priežiūros galimybes.Žinoma, be kokybiškų trąšų, geros dirvos ir įgudusių rankų puikaus derliaus nepavyks gauti, tačiau taip pat svarbu žinoti, kaip tinkamai sutvarkyti pasėlius, atsižvelgiant į jų įtaką vienas kitam.

Biocheminis kultūrų poveikis viena kitai vadinamas alelopatija. Jis skirtas sudaryti sąlygas egzistuoti abiem kultūroms naudingiems augalams. Kai kuriais atvejais kaimynystė gali turėti slegiantį poveikį. Faktas yra tas, kad kiekviena augalo dalis į aplinką išskiria fitoncidus ir antibiotikus – veikliąsias medžiagas, kurias pasisavina „kaimynas“ ir kurios teigiamai veikia arba neigiamai veikia šalia esančius augalus. Į tą patį veiksnį reikėtų atsižvelgti, kai kyla klausimas, kas sodinama po morkų kitais metais.

Sėkmingo derliaus nuėmimo raktas – kompetentingas augalų pasirinkimas, galintis ne tik kartu sugyventi, bet ir duoti gerą derlių. Puikūs sveiki morkų ir burokėlių vaisiai atvirame lauke bus geriausias to patvirtinimas.

Tūpimo planavimas

Sudarant sodinimo planą reikia atsižvelgti į pasėlių suderinamumą. Geriau pagalvokite apie schemą, ką sodinti kitais metais po morkų, nes prasidėjus lauko darbams tampa būtina formuoti lysves, o galvoti, ką ir kur galima sodinti, nebelieka laiko.

Augalai skiriasi brendimu. Racionalus teritorijos naudojimas leidžia manyti, kad skirtingos trukmės vegetacijos periodo pasėlius galima dėti į vieną vietą – taip žemė nestovi be darbo.

Pagrindinis veiksnys, į kurį atsižvelgiama planuojant bendrą sodinimą, yra tikėtinas daržovių suderinamumas tame pačiame sode. Šis veiksnys gali turėti įtakos derliui ateityje.

Įvairios vasarnamio dalys skiriasi dirvožemio sudėtimi ir derlingumu. Tarp kultūrų yra tokių, kurios suvartoja nemažą kiekį maisto medžiagų, ir yra tokių, kurios praktiškai nenaudoja dirvožemio išteklių.Rengiant burokėlių ir morkų sodinimo atvirame lauke planą, reikia atsižvelgti į šias pasėlių savybes.

Taigi, visi augalai turėtų būti suskirstyti į tris sąlygines grupes:

  1. Daugiausiai maistinių medžiagų suvartojantys augalai. Tai daržovės, kurioms augti reikia daug azoto: moliūgai, kopūstai, mangoldai, svogūnai, paprikos, pomidorai, agurkai, cukinijos.
  2. Vidutiniai vartotojai yra ridikėliai, baklažanai, bulvės, cikorijos, špinatai, kaliaropės, morkos ir burokėliai.
  3. Pasėliai, kurie mažai naudoja arba visai nenaudoja dirvoje esančių maistinių medžiagų. Tai pupelės, žirniai, žolelės ir prieskoniai.

Remiantis šia sąlyga, morkas ir burokėlius galima sodinti vienoje lysvėje – daržovės viena iš kitos neatims vertingų maistinių medžiagų.

Tačiau prieš sodinimą dar reikia atsižvelgti į kai kurias detales, kurios gali būti svarbia sąlyga sėkmingam abiejų kultūrų augimui, padės nustatyti, ką kitais metais reikėtų sodinti iškart po morkų.

Morkos

Morkų galima rasti beveik kiekviename vasarnamyje. Optimalūs kaimynai bus:

  • šalavijas;
  • žirniai;
  • pupos;
  • lankas;
  • pomidoras;
  • ridikas;
  • salotos;
  • rozmarinas.

Yra ir tokių kultūrų, kurių prie morkų nesodiname: salierai, petražolės, krapai. Šiuos augalus geriausia dėti tam tikru atstumu. Nepamirškite apie morkų pirmtakus, kurie neturėtų būti per daug reiklūs dirvožemio sudėčiai.

Burokėliai

Sunku pervertinti jo naudą. Vitaminų turtinga kompozicija žiemą tiesiog nepakeičiama, todėl šią daržovę auginti būtina. Ar galima sodinti šalia kitų kultūrų, ne visi žino. Produktyviausias burokėlių poveikis bus, jei jie augs netoliese:

  • brokolis;
  • šparagai;
  • salotos;
  • lankas;
  • žiediniai kopūstai.

Garstyčių ir pupelių negalima dėti arti burokėlių.

Kada kartu sodinti morkas ir burokėlius

Pirmoji sąlyga, kurios reikia laikytis sodinant morkas atvirame lauke ir burokėlius vienoje lysvėje, yra tinkamas sodinimo laikas. Palankiausiomis dienomis tam laikomi laikotarpiai, kai paros oro temperatūra pakyla daugiau nei 3 °C. Šie augalai gerai toleruoja šalčius, tačiau reikia atidžiai apsvarstyti auginamų pasėlių įvairovę.

Šakniavaisių įvairovė lemia morkų sėjos terminą. Veislės gali būti:

  • ankstyvas prinokimas (vegetacijos laikotarpis – iki 100 dienų);
  • vidutinis nokinimas (vegetacijos laikotarpis – iki 120 dienų);
  • vėlyvos brandos veislės (vegetacijos laikotarpis – iki 140 dienų).

Balandžio pabaigoje šios kultūros sėklos gali būti įterptos į dirvą. Jei ši procedūra perkeliama į pirmąjį gegužės dešimtmetį, tuomet reikia sėti vidutinio sezono veisles. Morkos, skirtos ilgai laikyti žiemą, sodinamos iki birželio pradžios.

Svarbu, kad burokėlių ir morkų sodinimo atvirame lauke laikas gali sutapti, tačiau tuomet veislės derėtų skirtis. Burokėliai atsparesni šalčiui, tačiau per šalnas gali žūti. Tai reiškia, kad sodinti sėklas galima ne anksčiau kaip gegužės pradžioje. Tuo pačiu metu būtina sodinti ir vidutinio sunokimo morkas.

Formuojant lysves daržuose, reikėtų atsižvelgti į tokį veiksnį kaip viršūnių dydis. Morkos, kaip taisyklė, sustiprėja, o jei ankstyvos veislės sodinamos saulėtoje pusėje, vėliau burokėlių viršūnes gali nuskandinti morkos lapas.Turėtumėte atidžiai apsvarstyti šį faktą ir šalia burokėlių sodinti vidutinio brandumo morkas.

Mišrios lovos priežiūros taisyklės

Pagrindinės procedūros, kurias reikia atlikti prižiūrint morkų-burokėlių sodo lysvę, yra laistymas, tręšimas, ravėjimas ir traukimas. Patyrę sodininkai žino, su kuo susidurs augdami. Požiūris į kiekvieną augalą turėtų būti individualus, nes daržovių priežiūros reiklumas šiek tiek skiriasi.

Pirmą kartą morkas galima retinti iš karto po pirmųjų lapelių atsiradimo. Po poros savaičių procedūra kartojama. Pasodintus augalus reikia laistyti retai, bet kokybiškai. Kiek įmanoma, reikėtų ravėti ir purenti sodo dalį, kurioje auga morkos.

Bunkelius reikia dažnai ravėti ir retinti, nes jie mėgsta šviesą.Piktžolės ir augalai, kurie sode yra nereikalingi, neleis patekti reikiamam šviesos kiekiui, o burokėlių derlius paliks daug norimų rezultatų. Taip atsitiks, jei saulės spindulių patekimą riboja stiprus morkos lapų augimas.

Burokėlių daigų traukimas atliekamas tuo metu, kai pasirodo du tikri lapai. Pakartotinį perteklių galima ištraukti po dviejų savaičių, tarpas tarp augalų turi būti apie 5–7 centimetrus.

Kai kurie sodininkai mano, kad burokėliai ir morkos gali pakeisti vienas kito skonį, todėl turi pakankamai vietos juos auginti atskirai. Jei tai neįmanoma, reikia laikytis abiejų pasėlių priežiūros taisyklių.

Prižiūrint gretimą sodo lysvę, kurioje kartu auga morkos ir burokėliai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas augalų laistymui. Pirmieji žingsniai šia kryptimi turėtų būti atliekami dar prieš sodinant sėklas atvirame lauke: būtina gerai išberti dirvą.Sugėrusi visą vandenį, žemė taps puikiai laidi drėgmei.

Auginant šakniavaisius, dirva turi būti tolygiai sudrėkinta, kitaip vaisiai pradės skilinėti ir skaudėti.