Kaip šerti putpeles namuose, kad būtų gerai paskubėti pradedantiesiems
Putpelių mityba yra nepretenzinga, tačiau norint išlaikyti paukščių sveikatą, svarbu tinkamai sudaryti joms meniu. Nuo pirmųjų dienų iki užaugimo dietą apsunkina stambia pašarais ir prisotina mineralų. Tačiau norint sėkmingai veistis, reikia ištirti putpelių amžiaus ypatybes ir kaip jas šerti, kad išlaikytumėte produktyvumą. Galų gale, spirituotas maistas, naudingas viščiukams, gali sumažinti jaunų sluoksnių dėjimo ciklą.
Kaip maitinti putpeles namuose, kad gerai paskubėtumėte
Kad tinkamai susiformuotų trynys ir lukštas, atsirastų sveiki palikuonys, paukščiai turi rinktis subalansuotą mitybą. Tradiciškai naminių paukščių mityba susideda iš penkių rūšių maisto.
Javai ir ankštiniai pašarai, javai ir sėklos
Laukinėje gamtoje putpelės pačios ieško pašaro – ieško valgomų augalų ir sėklų. Todėl šėrimas nelaisvėje taip pat turėtų apimti grūdus. Grūduose yra b altymų, reikalingų kiaušinių susidarymui. Trūkstant b altymų komponentų, putpelės pešasi į savo mūrą.
Norėdami padidinti kiaušinių gamybą putpelių mityboje:
- kukurūzai – energijos, angliavandenių, krakmolo š altinis. Dėl to, kad sudėtyje nėra aminorūgščių, jis derinamas su ankštiniais augalais;
- avižos - prisotina paukščių organizmą B grupės vitaminais. Putpelėms duodami nulupti grūdai, kad lukštas neužkimštų stemplės;
- kvietinės kruopos – pagrindinis vištų dedeklių mitybos komponentas;
- pupos – daug aminorūgščių, augalinių b altymų ir riebalų;
- ryžiai - maistingas produktas padidina vištų dedeklių produktyvumą, papildo jų energijos sąnaudas dedeklių laikotarpiu.
Ankštinių augalų pašarų dalis neturėtų viršyti 40 procentų viso putpelių raciono. B altymų perteklius sukels nutukimą. Gerai maitinamų putpelių kiaušinių gamyba sumažėjo.
Miltai virsta lipnia mase ir sustingsta skrandyje, todėl putpelės gali valgyti tik rupiai ir vidutiniškai sum altas.
Gyvūninės kilmės pašarai
Puppelės geležies, kalio, magnio gauna iš gyvūninės kilmės produktų. Medžiagos palaiko paukščių nervų ir endokrinines sistemas. Gamtoje putpelės minta vabzdžiais, lervomis. Nelaisvėje šie maisto produktai yra mikroelementų ir aminorūgščių š altiniai:
- pašariniai riebalai - dedama į augalinius riebalus, papildo energiją, leistina dalis racione 5 procentai;
- putpelių kraujas – b altymų papildas, išgaunamas iš paukščių skerdenų po skerdimo;
- kraujo miltai – galvijų kraujo perdirbimo produktas, sumaišytas su grūdais;
- kraujo kirmėlės, miltų kirmėlės, lervos yra gyvulinių b altymų š altiniai, putpelės mielai jas valgo po kiaulpienių lapų ir daržovių;
- mėsa ir kaulai, žuvų miltai yra pagrindinis kalcio ir fosforo tiekėjas, bet nemalonus paukščiams dėl kvapo;
- žuvies atliekos – išvirtuose žuvies gabalėliuose, subproduktuose, susmulkintuose ikruose taip pat yra daug fosforo ir b altymų. Lydymosi ir dėjimo metu žuvies produktų dalis turėtų būti padidinta;
- žuvų taukai yra vitamino D š altinis, sumaišytas su nugriebtu pienu ir naudojamas kaip šlapios košės pagrindas.
Puppelės mėgsta ėsti sliekus. Reguliariai jais mintantys paukščiai greičiau priauga svorio. Likus 2 savaitėms iki skerdimo, putpelėms nebeduodama žuvies produktų, kitaip mėsa kvepės žuvimi.
Vitamininis maistas
Šakninės daržovės naminiams paukščiams skiriamos kaip natūralūs vitaminų š altiniai:
- morkos - yra vitamino A, naudingo jaunikliams formuojantis plunksnoms ir regėjimo sutrikimų profilaktikai;
- burokėliai yra gliukozės, vitaminų C ir B š altinis;
- Pekino kopūstai – natūralus vitaminų kompleksas ir skaidulų š altinis, švelnus virškinimui skirtas produktas, skirtingai nei b altieji kopūstai;
- bulvės yra pagrindinis krakmolo tiekėjas;
- žolės – vitamino C yra dilgėlių, kiaulpienių, dobilų, liucernos lapuose, naudingos ir paukščiams.
Daržovės, išskyrus kopūstus, prieš patiekiant išvirinamos ir susmulkinamos. Kopūstų lapai ir žolė smulkiai supjaustomi, o dilgėlės užplikomos verdančiu vandeniu.
Gamybos atliekos
Puppelės noriai valgo perdirbtus grūdus ir ankštinius augalus:
- sojų miltai, aliejiniai pyragaičiai – augalinės atliekos yra aminorūgščių, lizino ir vitamino E š altinis;
- sėlenos – naudingos tik suaugusiems paukščiams.
Vietoj sojos naudojamos kanapės, linai, saulėgrąžų atliekos.
Mineralinis pašaras
Dedant kiaušinius putpelėms reikia lukštenimo priedų:
- kreida – yra kalcio;
- druska – kompensuoja natrio trūkumą;
- susmulkinti lukštai – padeda virškinti maistą.
Kad vištos dedeklės negraužtų kiaušinių, jos sumaišomos su susmulkintais lukštais.
Mišrainių pašarų gaminimas
Naminės putpelės perkamos specialiai sukurtus mišinius. Tačiau dėl didelių gamybos sąnaudų ūkininkai dažnai pašarus ruošia savo rankomis.
Apytikslė sudėtis parodyta lentelėje:
Ingredientai | Procentai pagal paukščio amžių | |
Nuo dviejų savaičių iki mėnesio | Vienas ar du mėnesiai||
45 | 55 | |
20 | 30 | |
10 | 8 | Mielės |
3 | Žolelių maistas | |
5 | Mineralas papildai | |
6 | Riebalai | |
2 |
Pradedantiems paukščių augintojams yra paruoštų pašarų receptų.
Lesalo ruošimas jauniems paukščiams:
- sumalkite ir sumaišykite kilogramą kviečių, 200 gramų miežių ir 0,5 kilogramo kukurūzų branduolių;
- įpilkite 4 mililitrus saulėgrąžų aliejaus;
- įšvirkškite pusę arbatinio šaukštelio kaulų miltų ir tiek pat druskos.
Suaugusių putpelių mišinio receptas:
- sumaišykite ir sutrinkite 800 gramų kukurūzų, 500 gramų kviečių grūdų ir 200 gramų žirnių;
- įpilkite 6 mililitrus augalinio aliejaus;
- pabarstykite šaukštą druskos, kriauklių ir kreidos;
- kruopščiai sumaišykite.
Vienos putpelės mišinio užtenka 40-50 dienų. Norėdami apskaičiuoti pulko ingredientų kiekį, svorį gramais turite padauginti iš paukščių skaičiaus.
Maisto papildai
Į kombinuotus pašarus, paruoštus pagal mūsų pačių receptą, dedami specialūs vitaminų kompleksai, skatinantys jauniklių svorio augimą ir didinantys vištų dedeklių produktyvumą.
Į putpelių racioną galima įtraukti premiksus viščiukams arba vitaminus „Undevit“, „Kvadevit“. Viena dražė ištirpinama dešimčiai putpelių skirtame geriamojo vandens kiekyje.
Sezoninio maitinimo ypatybės
Putpelėms ištisus metus būtina subalansuota mityba. Tačiau žiemą turite ieškoti šviežios žolės pakaitalo.
Kaip lesinti paukščius pagal sezoną:
- žiemą duokite sojų miltų, avižų ir kviečių daigų, džiovintų dilgėlių, dobilų, liucernos šieno;
- vasarą pridėkite špinatų, virtų šakninių daržovių.
Atėjus š altiems orams keičiasi putpelių šėrimo grafikas. Paukščiai lesa du kartus per dieną. Iki pietų jiems duodamas šlapias daržovių ir žolelių maistas, o po pietų – grūdų koncentratai, pupelės.
Įprastas pašarų suvartojimas per dieną
Mėsinių veislių atstovai iki trečio mėnesio priauga 160 gramų – perpus mažiau, nei reikia skersti. Šėrimo dažnumas turi įtakos putpelių masės augimui įvairaus amžiaus.
Suaugusiam paukščiui
Pupelių mitybos normos ir ypatybės:
- nuo dviejų mėnesių paukščiai lesinami 3 kartus per dieną;
- b altyminių produktų dalis turėtų būti 40 proc. Maži nukrypimai aukštyn ar žemyn neturės įtakos paukščių sveikatai. Bet nerekomenduojama žymiai padidinti b altymų kiekio. Vietoj putpelių svorio padidėjimo, kepenys auga ir sugenda;
- dienos maisto porcija vienam asmeniui – 30 gramų. Patiekiant turi būti žolelių ir subproduktų;
- naudinga į pašarą dėti neriebios varškės;
- kiaušinių dėjimo laikotarpiu putpelėms duodama daugiau žuvies;
- maitinama mielėmis tarp kiaušinių dėjimo. Jie dedami į vištų dedeklių pašarus visą savaitę su vienos dienos intervalu.
Nupenėtų putpelių racione palaipsniui didinama b altymų komponentų ir riebalų dalis. Penėjimas mėsai trunka mėnesį. Penktą savaitę dienos maisto dalis padidinama 8 procentais.
Puppelėms
Viščiukų šėrimo normos ir taisyklės:
- pirmą savaitę po išsiritimo putpelės šeriamos 7-10 kartų per dieną ir laistomos mangano vandeniu;
- kad paukščiai greitai augtų, dienos racioną turėtų sudaryti 26 procentai b altymų;
- Pirmasis naujagimių jauniklių maistas yra sutrinti virti kiaušiniai;
- nuo trečios dienos duoda neriebų varškės sūrį;
- nuo aštuntos dienos jaunikliai šeriami 6 kartus per dieną;
- užaugusios putpelės sugeba virškinti kviečių kruopas, sum altus šakniavaisius ir žoleles;
- maistas minkomas su žuvų taukais, sultiniu, pridedant kaulų miltų;
- pradėkite trečią savaitę valgydami keturis kartus per dieną, vietoj kiaušinių įdedami susmulkintų lukštų.
Nuo penktos savaitės putpelių kūdikiai valgo kaip suaugę paukščiai.
Į kokias klaidas reikia atsižvelgti?
Pagrindinės putpelių šėrimo taisyklės:
- kontroliuokite b altymų kiekį – jei sunku apskaičiuoti b altyminio pašaro proporciją, geriau pereiti prie gatavų mišinių;
- naudoti šviežią maistą – drėgni ar supeliję grūdai, supuvusios daržovės sukelia grybelines ligas ir apsinuodijimą;
- rinkti žoleles lygumose arba papėdėse – pelkėtose vietose augalai užsikrečia helmintais;
- gerbti gyvulinės kilmės produktų galiojimo laiką – ne ilgiau kaip šešis mėnesius -3 laipsnių temperatūroje;
- kruopščiai sumaišykite ingredientus – susmulkinkite nesmulkintus grūdus trintuvu, mėsos atliekas pasukite mėsmale kartu su daržovėmis ir kapotomis žolelėmis.
Dažnai naminių paukščių augintojai kruopščiai parengia mitybą, bet pamiršta apie gėrimo režimą. Putpelėms leidžiama gerti nusistovėjusį čiaupo arba virintą upės vandenį. Kartą per savaitę į gėrimą dedama mangano, o kas dešimt dienų – po dvi tabletes litre – askorbo rūgšties. Savaitės jaunikliams duodama negilių girdyklų, kitaip jie gali užspringti.
Putpelės yra drovūs paukščiai. Kad netrikdytų jų buvimo voljere, lesyklas ir girtuokles geriau pritvirtinti prie durų arba pastatyti šalia jų. Vandenį reikia keisti 1-2 kartus per dieną, o nesuvalgytą maistą nedelsiant pašalinti. Mišiniai su varške, subproduktai greitai genda. Šeriant putpeles taip pat svarbu laikytis higienos taisyklių, kaip ir pasirinkti subalansuotą mitybą.
Rekomenduojama
Kaip šerti ožką atsivedus, kad būtų daug pieno: dietos sudarymas

Kuo reikėtų šerti ožką iškart po ėriavimosi? Po gimdymo gyvūnui galima duoti atsigerti vandens su cukrumi. Po 4 valandų ožka šeriama taip: žiemą pupų žolių šienas, vasarą – žalia žole.
Kaip šerti paršavedę po paršiavimosi namuose, kad būtų daugiau pieno

Maisto formavimo taisyklės skirtingais laikotarpiais, nei po paršiavimosi, paršavedę galite šerti namuose. Veiksniai, turintys įtakos kasdienei mitybai. Šėrimo rūšys.
Kodėl vištos nededa kiaušinių žiemą: priežastys ir ką daryti, kad kiaušinių gamyba būtų geresnė, kaip šerti

Daugelį ūkininkų domina klausimas, kodėl vištos žiemą nededa kiaušinių. Tai pastebima nesant reikiamų sąlygų – pakankamo apšvietimo, temperatūros, mitybos.