Kokią žolę galima duoti putpelėms: kas tinka maistui ir ko negalima šerti

Kiekvienas paukštininkas turėtų žinoti, kokią žolę galima duoti naminėms putpelėms. Juk ne visi augalai sukurti lygūs. Svarbiausia nemaitinti paukščių nuodingomis ir supuvusiomis, supelijusiomis žolelėmis. Bet koks putpelių maistas turi būti naudingas ir kokybiškas. Žolelės yra vitaminų ir mineralų š altinis, jų buvimas racione didina paukščių imunitetą, kiaušinio trynys tampa ryškesnis, o mėsa minkštesnė.

Kokią žolę valgo putpelės

Pagrindinis putpelių maistas yra grūsti grūdai (kukurūzai, kviečiai, miežiai). Kaip vitaminų priedą paukščiams galima duoti augalų.Laisvėje gyvenančios putpelės pačios susiranda joms patinkančias žoleles. Paukščiai mėgsta pešioti kiaulpienių lapus, gysločius, dobilus, liucerną ir javus. Vasarą putpelės dažnai nuklysta į sodą ir valgo jaunus kviečių daigus, kopūstų lapus, salotas, petražoles, rūgštynės, krapus, mėtas, bazilikus.

Jei putpelės laikomos aptvertame kieme, tuomet nuo trečios gyvenimo dienos joms patartina į pašarus dėti žalumynų. Pirmiausia viščiukams duodama nuplikytų ir smulkiai pjaustytų dilgėlių, žalių svogūnų plunksnų. Naudinga putpeles šerti medinėmis utėlėmis, kiaulpienėmis, liucerna, dobilais. Tiesa, žolės, tai yra žalias pašaras, į paukščių racioną patenka palaipsniui ir iš pradžių jų duodama minimaliais kiekiais.

Svarbu atsiminti, kad kiaulpienių lapų perteklius gali sukelti putpelių apsinuodijimą. Dilgėlės, prieš duodami paukščiams, turi būti nuplikytos verdančiu vandeniu. Su malonumu putpelės valgo smulkiai supjaustytas burokėlių viršūnes, salotas, jaunus kopūstus.

Vaistingieji augalai ne tik papildo organizmą vitaminais, bet ir gydo putpeles nuo įvairių ligų.Tiesa, kai kurių žolelių paukščiams negalima duoti žalių, tačiau iš jų galima paruošti nuovirų. Sergant putpelės lituojamos vaistiniais tirpalais. Pavyzdžiui, sergant žarnyno ligomis duoda jonažolių, ramunėlių nuoviro, o nuraminti – melisos, mėtų nuoviro. Helmintinių ligų profilaktikai į pašarą naudinga dėti bitkrėsles, kraujažoles.

Svarbu atsiminti, kad putpelių racione esantys žalumynai turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir kiaušinių trynių spalvai, suteikdami jiems sodrų oranžinį atspalvį. Dedeklėms vištoms naudinga duoti liucernos, plikytų dilgėlių, kiaulpienių, špinatų, baziliko. Paukščiai, kurie skuba, tikrai turėtų valgyti b altuosius ir raudonuosius kopūstus, nasturtes, taip pat prinokusias daržoves – pomidorus, morkas, moliūgus.

Jei jaunikliai žalumynus bando pirmą kartą, tuomet patartina duoti šiek tiek padžiovintą. Žolę geriau rinkti kekėmis ir pakabinti, kitaip putpelės ją sutryps. Augalus galima susmulkinti ir dėti į pašarą.Dilgėlių, dobilų, liucernų, ramunėlių, jonažolių, krapų derlius renkamas žiemai vištoms dedeklėms.

Ką draudžiama dovanoti?

Puppelėms neleidžiama šerti nuodingų augalų. Pageidautina, kad paukščių pasivaikščiojimo aikštelėje nebūtų žolelių, kurios sukelia apsinuodijimą. Prieš pradedant putpelę pievoje, reikia nupjauti visus nuodingus augalus. Jei paukščiai pirmą kartą pamato kokią nors žolę, jiems kyla noras ją išbandyti. Rekomenduojama juos apsaugoti nuo galimybės pešioti nuodingą augmeniją.

Augalų, kuriais draudžiama šerti putpeles, sąrašas:

• jazminai, šeivamedžio uogos – turi toksiškų medžiagų;
• rainelė, klematis, ricinos pupelės, pakalnutės, krokai - sukelia viduriavimą ir vėmimą;
• kanapės, aguonos, periwinkle - haliucinogenai;
• euforbija – sukelia burnos dermatitą;
• nakvišų augalų viršūnės (pomidorai, paprikos, bulvės) – turi toksišką poveikį;
• rabarbarai, viščiukai, moliūgai, vėdrynai, lapinės pirštinės, piemens piniginė – turi nuodingų medžiagų;
• papartis – sukelia vėmimą ir viduriavimą;
• gebenė – sukelia traukulius;
• buksmedis, hemlockas, dopa, ugniažolė, šeivamedis, nakvišys, nugaros skausmai – yra toksiškų medžiagų;
• lėlė – sukelia viduriavimą, traukulius;
• skalsės (grybai ant javų) – sukelia seilių išsiskyrimą, viduriavimą, mėšlungį;
• varnalėša, arklio kaštonas, šluota, beladona – sukelia apsinuodijimą.

Tiesa, laisvai svetainėje vaikštančias putpeles gali būti sunku apsaugoti nuo nuodingų augalų. Paukščiai gali eiti bet kur: į sodą, į gėlyną, į bet kurią sodo vietą. Geriau įrengti jiems pasivaikščiojimo kiemą, tai yra, kokią teritoriją apsaugoti grandininiu tinkleliu. Putpelių organizmas labai jautrus nuodingoms žolelėms.Jei paukščiai laisvai vaikšto po namus, visada turėtumėte stebėti jų judėjimą.

Netinkamo maitinimo požymiai

Kai putpelės valgo draudžiamus augalus, gali pasireikšti lengvas valgymo sutrikimas arba sunkus apsinuodijimas. Jei į paukščių organizmą pateks toksiškos medžiagos, galima paukščių mirtis. Kartais apsinuodijimas būna toks stiprus, kad putpelės nespėja parodyti jokių simptomų. Paukščiai miršta žaibo greičiu be jokios aiškios priežasties.

Turite būti atsargūs, jei putpelės yra neaktyvios, ilgai sėdi vienoje vietoje ir nenoriai valgo. Sveiki žmonės, kaip taisyklė, turi gerą apetitą ir linksmą nuotaiką. Apsinuodijimo simptomai: putpelių pamėlynuoja letenėlės, ligoniai atsisako valgyti, daug gerti, viduriuoja, vemia, gausiai išsiskiria seilėtekis. Nuodai paukščių kūne dažnai sukelia traukulius, galūnių paralyžių ir staigią mirtį.

Apsinuodijus putpelėms duodama linų nuoviro ir sutrintos aktyvintos anglies. Greitai pašalina apsvaigimo vandenį su cukrumi. Galite duoti paukščiams atsigerti pieno. Svarbu, kad apsinuodijusių putpelių gūžys ir skrandis greitai atsikratytų turinio. Geru nešikliu laikomas augalinis aliejus, taip pat ramunėlių ar dilgėlių nuoviras. Jogurtas arba kefyras padės atkurti žarnyno mikroflorą.

Tiesa, putpelių ligos pasireiškia ne tik apsinuodijus nuodingais augalais. Kartais paukščiai suserga netinkamai šerdami. Iš kiaušinių išsiritusiems viščiukams reikia duoti smulkiai supjaustyto virto kiaušinio, varškės, sorų. Trečią dieną į pašarą galima dėti susmulkintų svogūnų plunksnų. Siekiant užkirsti kelią viščiukų žarnyno sutrikimams ir infekcinėms ligoms, pašarų antibiotikas (Baytril) pridedamas prie geriamojo vandens.

Suaugusioms putpelėms duodami susmulkinti grūdai. Paukščiai noriai lesa kukurūzus, kviečius, miežius, avižas, soras. Grūdai yra pagrindinis putpelių maistas. Kaip priedą jie duoda kreidos, druskos, premiksų, kaulų, žuvies miltų ir, žinoma, žalumynų bei daržovių. Pašarinkite paukščius bent 3 kartus per dieną. Šerkite juos supiltus į lesyklėles. Nesuvalgyti likučiai išgeriami po 3-4 valandų. Be sausų grūdų mišinių, putpelėms duodama virtų bulvių, šlapių maišytuvų. Tinkama mityba yra raktas į naminių paukščių sveikatą.

Jei putpelės negauna pakankamai maistinių medžiagų, jos auga lėtai ir suserga. Vitaminų ir mineralų trūkumas, kurių yra pakankamai daug žolelių, turi įtakos paukščių išvaizdai. Iš putpelių iškrenta plunksnos, akyse atsiranda varškės nuosėdų, iš nosies išsiskiria skystis, nusilupa padų oda, o vėliau išsivysto galūnių paralyžius.

Beriberio profilaktikai vasarą paukščiams rekomenduojama duoti žalių augalų. Žiemą į geriamąjį vandenį geriau įpilti vaistinės vitaminų ir mineralų preparatų (reikalingi vitaminai A, D, E, K, C, B grupė).

Rekomenduojama