Šlubi antis: ką daryti ir kaip gydyti, priežastys ir prevencija

Yra keletas priežasčių, dėl kurių paukščiai gali šlubuoti. Tai gali būti išnirimas, žaizda, liga. Pastaruoju atveju gyvūnas turi papildomų simptomų, tokių kaip plunksnų praradimas, ragenos uždegimas ir pan. Panašūs požymiai gali rodyti vitaminų ir mineralų trūkumą organizme. Ką daryti, jei antis šlubuoja? Pirmasis – išsiaiškinti priežastį, antrasis – ją pašalinti.

Kodėl antis gali šlubuoti

Paukščių šlubavimą gali sukelti:

kojų traumos (išnirimai, lūžiai, žaizdos, nudegimai ir kiti galūnių sužalojimai);
įgimtos kojų patologijos dėl nenormalaus vaisiaus vystymosi (galimos priežastys – glaudžiai susijusios kryžminimosi, inkubacinio režimo pažeidimas);
nepakankamas patelių skaičius ančių namelyje (drakės dažnai dengia tas pačias antis, todėl padidėja jų kūno apkrova – drakono svoris 6 kg, o patelės apie 4,5 kg);
avitaminozė;
mikoplazmozė.

Kojų traumos

Šiai kategorijai priklauso sąnarių išnirimai, kaulų lūžiai, mėlynės, žaizdos. Antys dažnai tokias traumas patiria, kai dėl išgąsčio daro staigius judesius (ne tik ančiukai, bet ir suaugę paukščiai yra labai drovūs, todėl akimirksniu reaguoja į menkiausią triukšmą).

Mėlynės pasižymi paraudimu, pažeistos vietos patinimu. Esant sąnario išnirimui, koja pasisuka nenatūraliu kampu. Aplink pažeistą vietą gali susidaryti navikas ir hematoma.

Lūžus pažeista vieta išsipučia ir tampa melsva. Problema dažniausiai nepašalinama, o patologiją turintis paukštis siunčiamas skersti.

Avitaminozė

Jei antis šlubuoja, tai gali būti dėl vitaminų trūkumo. Dėl vitamino B grupės trūkumo paukščiams išsivysto perozė, kurios požymis yra sausgyslių poslinkis, o vėliau ir sąnario išnirimas.

Jei racione nėra kalcio, fosforo, natrio, gyvūnų kaulinis audinys suminkštėja. Pagreitėjęs penimų ančiukų augimas sukelia didelį skeleto stresą ir kaulų deformaciją, todėl atsiranda šlubavimas.

Mikoplazmozė

Silpna imuninė apsauga leidžia mikoplazmų bakterijoms suaktyvėti gyvūno organizme. Mikoplazmozės požymiai:

apatinių galūnių sąnariai pradeda tinti;
vietinės temperatūros padidėjimas;
judesių standumas, šlubavimas;
žalia vada;
rauktos plunksnos;
blyškus snapas.

Gydymas ir profilaktika

Šluboji antis laikoma atskirame narve. Sumušimo vieta atšaldoma, o po 4-5 valandų galūnė apvyniojama šiltu skudurėliu. Po poros savaičių mėlynė praeina. Išnirus sąnarį, atliekama redukcija, po kurios ant kojos uždedamas tvirtas tvarstis. Gyvūnui užmaunama kojinė taip, kad ji užfiksuotų uodegą ir dalį nugaros. Esant lūžiui daromas rentgenas, fiksuojama galūnė ir skiriama antibiotikų terapija. Po mėnesio fiksatorius nuimamas, o ant kojos uždedamas tvirtas tvarstis.

Jei paukščiui nustatoma mikoplazmozė, veterinaras paskiria antibiotikų kursą, atliekama visiška ančiuko dezinfekcija. Siekiant užkirsti kelią beriberio vystymuisi, į gyvūnų racioną įtraukiamas grūdų mišinys, bulvių gumbai, salotos ir kopūstai.Meniu taip pat turėtų būti mielės, žuvų taukai, sėlenos.

Svarbu užtikrinti, kad namuose būtų pakankamai patelių.

Kitas svarbus dalykas yra inkubacijos režimo laikymasis. Kiaušinius reikia reguliariai vartyti, kad vaisiaus audinys nepriliptų prie lukšto vidinės pusės. Kiaušiniai neturi būti pažeisti. Kad nereikėtų nuolat gydyti ančių, rekomenduojama įsigyti paukščių, turinčių gerą imunitetą, pavyzdžiui, hibridinę mulardinę antį.

Ančių šlubavimas yra dažnas reiškinys, tačiau šią būklę lengva išgydyti. Ir vis dėlto nereikėtų to imti į kraštutinumus. Problemos prevencija padės laikytis prevencinių priemonių ir paukščių priežiūros rekomendacijų.