Vynuogių dauginimas sluoksniuojant vasarą, rudenį ir pavasarį: kaip tai padaryti teisingai su nuotrauka

Veislių vynuogių dauginimas sluoksniuojant tampa vis populiaresnis tarp vasaros gyventojų, kurie nori padidinti krūmų skaičių savo svetainėje ir tam neišleisti daug pinigų. Technika turi keletą veiksmingų būdų, kurių pagalba galima ne tik padidinti augalų skaičių svetainėje, bet ir apdrausti arba pakeisti senus ir silpnus krūmus.

Kas yra vynuogių pjaustymas?

Sluoksniuotais būdais galima lengvai padauginti net sunkiai įsišaknijančias vynuogių veisles. Kiti metodai jiems neduoda norimo rezultato. Reikia atsiminti, kad metodas yra geras tik tose srityse, kuriose šaknų ligų anksčiau nebuvo.

Profesionalūs vynuogių augintojai vadina įsišaknijusius ir žemėje iškastus auginius, kuriuos atskyrus nuo motininio krūmo galima naudoti kaip savarankiškus sodinukus ir jais dauginti augalą. Dėl tiesioginio sluoksniavimosi ryšio su motininiu augalu užtikrinama reikiama mityba, sodinukas gerai vystosi ir aktyviai vysto savo šaknų sistemą.

Susiformuoja daug atsitiktinių šaknų, užtikrinančių gerą ir greitą jauno krūmo išlikimą.

Pjovimo metodo privalumai ir trūkumai

Vynuogių dauginimas sluoksniuojant turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kurias atsižvelgdamas sodininkas nusprendžia, ar naudoti šią techniką savo svetainėje. Privalumai:

• galima naudoti seniems krūmams atkurti ir dauginti;
• gaunama sodinamoji medžiaga tolesniam išlaipinimui;
• nuosavų vynuogynų ploto didinimas ir pelnas iš sodinamosios medžiagos pardavimo;
• sodinukų naudojimas kraštovaizdžio dizaine kuriant neįprastų formų krūmus;
• motininio augalo veislės savybių išsaugojimas;
• puikus išgyvenimas;
• galimybė nuimti derlių jau pirmaisiais metais po pasodinimo.

Trūkumas yra tas, kad dauginant vynuogių krūmą sluoksniuojant, motininis augalas labai nuskursta.

Kokie vynuogių pjaustymo būdai?

Vynmedžių sluoksniavimo būdai klasifikuojami pagal kasimo būdą. Dauginant žaliuoju sluoksniu, šakos puikiai įsišaknija, o jaunas augalas lengvai ir greitai įsišaknija.Šiai procedūrai reikės pasirinkti stipriausią norimos veislės augalą, kuris turi gerą derlių. Geriau, jei auga erdvioje vietoje. Parengiamieji darbai atliekami pavasarį, kai genamas vynuogių krūmas.

Genint parenkama pora apatinių ūglių, kurie vėliau bus pasodinti į žemę. Tai bus puiku, šakos yra šalia žemės. Vasarą, kai jų ilgis siekia porą metrų, šalia vynuogių iškasama pusės metro gylio tranšėja. Sienos ir dugnas yra permatomos. Organinės trąšos sumaišomos su žeme ir pilamos į tranšėjos dugną.

Nuo atrinktų ūglių kruopščiai nupjaunami visi lapai ir pamočiai, po to dedami į paruoštą duobutę, pusiau uždengti žemėmis.

Toliau reikia gausiai palaistyti griovelį ir užpilti žemę iki viršaus. Vynmedžio viršūnė ištraukiama ir pritvirtinama prie medinės atramos. Per visą vasaros laikotarpį sluoksniavimas periodiškai sudrėkinkite ir purenkite dirvą, kartu pašalindami besiskleidžiančias piktžoles.Iki vasaros pabaigos vynuogių viršūnė nulūžta, taip ribojamas antžeminės dalies augimas ir augalas gali visas savo jėgas skirti atsitiktinių šaknų formavimui.

Jei tokiu būdu gautus sluoksnius planuojama sandėliuoti žiemai, tuomet jis turi būti gerai izoliuotas. Rugsėjo pabaigoje jauną vynuogių krūmą jau galima atskirti nuo motininio augalo ir laikyti uždaroje patalpoje (pavyzdžiui, rūsyje). Šią procedūrą galima atlikti pavasarį, prieš sodinant į nuolatinę augimo vietą.

Žinomas dar vienas laiko patikrintas vynuogių dauginimo būdas – sluoksniavimas oru. Nepaisant to, kad jis buvo išrastas seniai, jo populiarumas nesumažėjo. Jo esmė yra užtikrinti, kad ant ligninio ūglio susidarytų nauja šaknų sistema. Tuo tikslu pavasarį, genint, parenkamas stipriausias ūglis, nuo jo nupjaunami visi lapai. 20 cm atsitraukite nuo šakos viršūnės, žievėje padarykite pjūvį apskritimu, kurio plotis iki 5 mm.

Ši vieta apvyniota šlapiomis samanomis, o viršuje – juodu celofanu. Po tam tikro laiko šioje vietoje turėtų susiformuoti šaknys. Rudenį ūglis su šaknimis atskiriamas nuo motininio augalo ir pasodinamas į gėlių vazonus ar plastikinius puodelius, o po to siunčiamas į vėsią vietą iki pavasario. Prasidėjus karščiams, jauni vynuogių krūmai sodinami į nuolatinę augimo vietą.

Vynuogių dauginimas sluoksniuojant pagal sezoną

Vynuogių reprodukcija vasarą gaminama tuo metu, kai vynmedžio ilgis jau siekia 2-2,5 metro. Paprastai šis laikotarpis patenka į liepos pabaigą arba pirmąją rugpjūčio pusę. Pasirinkite kelias stipriausias šakas, esančias arčiausiai dirvos, ir visiškai nupjaukite nuo jų lapus. Po to vynmedis dedamas į iš anksto paruoštą griovelį, iškeliant į paviršių akių porą.

Rudenį vynuogės dauginamos itin retai, bet jei yra poreikis, procedūrą galima atlikti bet kokiu auginių įšaknijimo būdu.

Rudeninio dauginimosi ypatybė yra ta, kad pageidautina iškasti gautą jauną augalą prieš šalnas, pasodinti į vazoną ir nusiųsti į rūsį saugoti. Jei tai neįmanoma, galite palikti jį žiemoti sode, suteikdami gerą pastogę. Dengiamoji medžiaga klojama bent 20 cm storio.

Pavasarį vynuogėms dauginti dažniausiai griebiasi krūmo galvos nukalimo. Jo trūkumas yra tai, kad motininis augalas yra išeikvotas. Tinka toms veislėms, kurios pasižymi kompaktišku dydžiu ir žemu krūmų formavimu. Prasidėjus karščiams visos vynuogių šakos nupjaunamos taip, kad liktų tarpelis porai akių.

Kai sudygsta iki 25 cm, jie uždengiami žemės sluoksniu ir laistomi. Sezono metu žiūrėkite, kad žemė būtų nuolat drėgna, kitaip šaknys nesusiformuos. Prasidėjus rudeniui, auginiai pjaunami kuo arčiau dirvožemio lygio.

Patarimai, kaip persodinti ir prižiūrėti auginius

Tinkama vynuogių krūmų, gautų įsišaknijus auginiams, priežiūra padės ne tik padidinti jų gyvybingumą, bet ir pagreitinti pirmojo derliaus nuėmimą. Žemė turi būti purenama laiku ir labai atsargiai, kad būtų pašalintos atsirandančios piktžolės. Labai svarbu yra reguliarus laistymas, kuris atliekamas ne dažniau kaip kartą per 10 dienų. Laistykite dirvą specialiuose grioveliuose arba tiesiai į augalų duobes. Dirvožemį reikia purenti, nes viršutiniai sluoksniai sutankinami dėl kritulių ar laistymo.

Vynuogės su dėkingumu reaguoja į savalaikį tręšimą. Jam labai svarbios kalio ir fosfato trąšos.

Fosforo buvimas ir atsargos lemia būsimų vaisių pumpurų dėjimą ir vystymąsi, taip pat cukraus kiekį prinokusiuose vaisiuose. Kalis didina apsaugines augalo savybes ir skatina augimo procesus. Azotas taip pat teigiamai veikia vystymąsi ir augimą, tačiau svarbu nepersistengti su šiuo mikroelementu. Priešingu atveju vynuogės pradės užsitęsusio augimo procesą ir jis neturės laiko pasiruošti žiemai. Dėl to sumažėja atsparumas šalčiui ir kyla pavojus, kad jaunas augalas nušals.

Kad jaunas vynmedis įgytų vertikalią padėtį, rekomenduojama jį pririšti prie iš anksto nustatytų kaiščių. Pirmaisiais gyvenimo metais ant vynuogių lieka tik 3 ūgliai. Jei jų daugiau, tada atrenkami stipriausi, o likusieji atsargiai nupjaunami.

Prieš prasidedant š altiems orams šakos nupjaunamos taip, kad jų ilgis būtų iki 1 metro, ir sulenkiamos iki žemės. Ant jaunų vynuogių užpilamas dirvožemio sluoksnis, paimtas iš tarpueilių vidurio. Ši procedūra atliekama praėjus pirmosioms šalnoms.Žiemą vynuogyne reikėtų organizuoti sniego sulaikymą.

Bendrieji sodininkų patarimai ir gudrybės

Vynuoges galite dauginti sluoksniuojant įvairiomis klimato sąlygomis. Sodinimui geriau pasirinkti gerai apšviestą, saulėtą, nuo skersvėjų apsaugotą vietą. Aikštelės dirvožemis parenkamas derlingas, nes, atsiradus naujiems vynuogių krūmams, iš jo sunaudojama daugiau mikroelementų ir maistinių medžiagų.

Norėdami išmatuoti jauno vynmedžio ilgį, jie naudoja centimetro juostą, kuri paprastai vadinama centimetru. Vynuogių šakų keliaraištis gaminamas naudojant špagatą, virvę arba plonus audinio gabalėlius. Persodinant jaunus krūmus reikia vengti šurmulio ir skubėjimo, nes tai dažnai pažeidžia ūglius ir silpną šaknų sistemą. Šią klaidą dažnai daro ne tik pradedantieji, bet ir patyrę augintojai.

Rekomenduojama