Kaip užauginti kaštoną iš riešuto namuose: sąlygos ir geriausios veislės

Kaštono auginimas iš riešuto laikomas gana įdomia veikla, kurią gali atlikti kiekvienas. Namuose visiškai įmanoma gauti dekoratyvinę kultūrą ar vaisius vedantį pavyzdį. Tačiau svarbu atsižvelgti į augalo ypatybes, sodinimo technologiją ir tolesnės priežiūros taisykles. Taigi, kaip jūs galite auginti kaštoną namuose?

Populiarios kaštonų veislės

Kaštonas pasižymi daugybe savybių, iš kurių pagrindine laikomas spartus augimas palankiomis sąlygomis. Iki senatvės medis atneša riešutų, tinkamų naujiems egzemplioriams gauti.

Šiuo metu yra daugiau nei 30 šios kultūros rūšių. Tačiau ne visi jie tinkami savarankiškam auginimui. Namuose leidžiama auginti šias rūšis:

1. Japoniškas – šiam kaštonui būdingas greitas vystymosi tempas. Žodžiu, praėjus 3 metams po pasodinimo, augalas pradeda duoti vaisių ir atneša didelius valgomus riešutus.
2. Miestas – šis medis neauga kaip krūmas. Šiai kultūrai būdingas galingas kamienas, kurio apimtis siekia 1–1,5 metro.
3. Amerikietiškas – atsparus temperatūros svyravimams ir oro veiksniams. Suaugę medžiai siekia 28-30 metrų. Klimato sąlygoms pritaikytos veislės užaugina didelius saldaus skonio vaisius.
4. Kiniškas švelniausias – šios rūšies atstovai siekia 15 metrų. Jie išsiskiria gražiais mažais lapeliais ir valgomais vaisiais.
5. Sėja – šis medis gali gyventi daugiau nei 50 metų. Aukštis siekia 35–37 metrus. Sėjamųjų kaštonų vaisiai negali pasigirti išskirtiniu skoniu, tačiau yra gana valgomi.
6. Trumpas – šio medžio aukštis neviršija 12-15 metrų. Jis turi suapvalintą karūną. Taip pat yra egzempliorių krūmų pavidalu, kurių maksimalus aukštis yra 2 metrai. Žemai augantys kaštonai nereiklūs dirvožemiui. Jie gali augti net ir esant drėgmės trūkumui.

Augalo savybės

Kaštonas laikomas vienu seniausių augalų planetoje. Šios kultūros išskirtiniai bruožai yra šie:

• greitas augimas – stebimas palankiomis sąlygomis;
• kelmų gebėjimas dygti net ir labai senatvėje;
• lapuočių forma;
• rūšių įvairovė – yra krūmų veislių ir medžių, kurių aukštis viršija 45 metrus;
• rusvai ruda žievė – kartais būna rausvo atspalvio, padengta giliomis vagomis ir sustorėjimu ant kamieno;
• ovaliai pailgi lapija smailiu galu – išsidėsčiusi ant šakų spirale, sudarydama 2 eilutes;
• rutulio formos riešuto formos vaisiai, padengti tankia žievele – jie išsiskiria tamsaus šokolado spalva, tačiau priklausomai nuo veislės galimi ir kiti atspalviai.

Kaip išsirinkti riešutus sodinimui

Kaštonų auginimas bus sėkmingas tik naudojant kokybišką sodinamąją medžiagą. Šiuo atveju sėklos turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. Vaisiai turi būti prinokę ir patys nukristi nuo medžio. Maži neprinokę riešutai nesudygs.
2. Sėklos paimtos iš stipraus daugiamečio pasėlio.
3. Svarbu, kad riešutas būtų tvirtas ir vientisas. Jis negali būti įlenktas ar pažeistas.

Ruošiant sodinamąją medžiagą reikia turėti omenyje, kad iš 5 vienetų išdygs tik vienas riešutas. Todėl sėklų skaičių reikia paimti su parašte.

Žemės ir riešutų paruošimas

Kad kaštonų auginimas būtų sėkmingas, svarbu tinkamai paruošti sėklas. Stratifikacija yra būtina. Jei riešutus rinksite vėlyvą rudenį ir pasodinsite į dirvą, viską padarys pati gamta. Tačiau namuose kaštonų sėklas reikia stratifikuoti.

Norėdami tai padaryti, nuėmus derlių, riešutus reikia sudėti į indą su smėliu ir padėti vėsioje vietoje. Tam puikiai tiks rūsys ar šaldytuvas. Patyrę sodininkai pataria riešutų indą užkasti sode po sniegu. Šioje formoje juos reikia laikyti iki pavasario. Talpyklą galite gauti likus savaitei iki sodinimo.

Eksperto nuomonėZarechny Maksimas ValerjevičiusAgronomas, turintis 12 metų patirtį. Mūsų geriausias sodininkystės ekspertas.Užduok klausimąKaštonai nekelia ypatingų reikalavimų dirvožemiui. Jas galima sodinti į paruoštą universalų substratą, skirtą sodo augalams. Iki sodinimo dirvožemis turi būti gerai sudrėkintas.

Auginimo sąlygos

Vaisiniai kaštonai Rusijoje auginami daug metų. Per tą laiką kultūra įgijo stiprų imunitetą ir sugebėjimą ištverti atšiaurias klimato sąlygas. Tačiau pradiniai reikalavimai tūpimo sąlygoms išlieka tie patys:

1. Pakankamas šviesos kiekis – tamsiose vietose daigai būna sustingę ir silpni. Todėl vazonus sėkloms rekomenduojama dėti saulėtoje pusėje.
2. atsparus sausrai.
3. Vidutinė dirvožemio drėgmė.
4. Karščio poveikis. Vazonus reikia saugoti nuo hipotermijos, o į lauką išlindusius augalus – nuo skersvėjų. Tinkamas temperatūros režimas yra + 17-26 laipsniai.

Įlaipinimo procesas

Pasirinkę vietą ir paruošę sodinamąją medžiagą, galite pradėti sodinti augalą. Norėdami tai padaryti, turite atlikti šiuos veiksmus:

1. Norint gauti vieną derlių, reikia 6–7 riešutų. Jiems žemėje reikia paruošti skyles, kurių gylis ne didesnis kaip 5 centimetrai. Svarbu palikti 15-20 centimetrų tarpą tarp sodinukų.
2. Pabarstykite skylutes paprastos sodo žemės ir rupaus smėlio mišiniu.

Tai užbaigia nusileidimo procesą. Žiemą sodinamoji medžiaga yra ramybės būsenoje. Atėjus pavasariui jam reikia suteikti kokybišką priežiūrą.

Ar galiu sodinti namuose

Kaštonus galima auginti ir namuose. Vėliau kultūrą galima perkelti į atvirą žemę. Norėdami pasodinti augalą, turite atlikti šiuos veiksmus:

1. Surinktus riešutus sluoksniais sudėkite į bendrą indą, užpildytą drėgna žeme. Po to juos reikia pabarstyti šlapiu smėliu ir padėti į šaldytuvą 2-3 mėn.
2. Žiemos pabaigoje patikrinkite sėklą. Šiuo metu visi vaisiai turėtų išsipūsti ir duoti mažus daigelius, dėl kurių lukštas plyš.
3. Net jei ant riešutų nėra daigų, juos galima persodinti. Tam reikės kito konteinerio, užpildyto sodo žemės ir smėlio mišiniu. Sėjamąją medžiagą reikia įgilinti 4-5 centimetrais.
4. Pirmuosius 2 mėnesius dirvą reikia sistemingai drėkinti. Svarbu užtikrinti, kad žemė neišdžiūtų.
5. Kai daigai pasieks bent pusę mažojo piršto dydžio ir ant jų pasirodys pirmieji lapeliai, galėsite persodinti. Tačiau sodininkai pataria šią procedūrą atlikti ne anksčiau kaip gegužės mėn.

Tolimesnė priežiūra

Pasodinus sodinuką, jam reikia visapusiškai prižiūrėti. Svarbu atsižvelgti į šiuos dalykus:

1. Jauni augalai, esantys viešoje erdvėje, tikrai turėtų būti apsaugoti kaiščiais. Tai padės apsaugoti kultūrą nuo žmonių ir gyvūnų.
2. Pririškite augalą, kad jo nepakenktų stiprūs vėjo gūsiai.
3. Jaunus sodinukus reikia reguliariai ir gausiai laistyti.
4. Kiekvienais metais pavasarį medis turi būti nuvalytas nuo sausų ir sušalusių ūglių.
5. Vyresnius nei 10 metų medžius reikia reguliariai genėti ir formuoti vainiką.

Be to, jauną augantį medį reikia reguliariai tręšti. Dirvą rekomenduojama šerti kompostu. Be to, kiekvieną pavasarį verta naudoti 1 kilogramo mėšlo, 15 gramų karbamido ir 10 litrų vandens tirpalą. Vyresniems nei 10 metų medžiams ypatingos priežiūros nereikia. Jei pageidaujate, galite užsiimti jų vainiko formavimu.

Persodinimo instrukcijos

Kaštonų daigus į atvirą žemę galima persodinti gegužės mėnesį. Kartu svarbu užtikrinti, kad nusistovėtų net šilti orai ir praeitų šalnų grėsmė. Prieš persodinant augalus kartais reikia išnešti į lauką, kad jie prisitaikytų prie gatvės oro ir sustiprėtų.

Rinkdamiesi nusileidimo vietą, atsižvelkite į šiuos dalykus:

1. Augalo šaknų sistema paviršutiniška ir auga horizontaliai. Todėl neverta per daug gilintis.
2. Medis mėgsta vidutiniškai drėgną dirvą. Sausumas ar užmirkimas nėra geriausi variantai.
3. Renkantis dirvožemio sudėtį, geriau teikti pirmenybę juodai žemei.
4. Kultūrai augant ji įgis palapinės formos karūną, kuri sukurs tankų šešėlį. Todėl prie kaštono negalima dėti šviesamėgių augalų.
5. Kaštonas stipriai auga. Todėl šalia jo nereikėtų sodinti daug smulkių pasėlių.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad kaštonai gali sugerti daug nuodingų elementų. Todėl jie neturėtų būti auginami ekologiškai užterštose vietose. Tam daug geriau tinka kotedžai, priemiesčio rajonai, ramios miesto vietos.

Persodinant kaštoną į sklypą, rekomenduojama atsižvelgti į šias savybes:

1. Šis augalas gana didelis. Todėl minimalus intervalas tarp sodinukų turėtų būti 3 metrai.
2. Jei po 2 metų planuojama sodinti užaugusius sodinukus, pirmą vasarą juos galima dėti 60-85 centimetrų intervalu.
3. Apsaugokite jaunus augalus nuo tiesioginių saulės spindulių.
4. Sodinimo duobės gylis turi atitikti augalo šaknų dydį. Vidutiniškai jis turėtų būti 35–60 centimetrų. Skylės plotis turi būti 55 centimetrai. Svarbu įdubai suteikti kubinę formą.
5. Medžius galima sodinti grupėmis vienoje eilutėje. Paprastai tai yra teritorijos perimetras arba kontūras aplink takelius. Taip pat galite sodinti kaštonus, atsižvelgdami į bendrą svetainės dizaino kompoziciją.
6. Nesodinkite kaštonų poromis ar plantacijose. Tokie medžiai sukuria didelį pavėsį ir gali persidengti vienas su kitu. Tai sulėtins jų vystymąsi.

Atliekant tūpimo darbus, svarbu griežtai laikytis instrukcijų. Persodindami kaštonų sodinukus į atvirą žemę, atlikite šiuos veiksmus:

1. Šulinių dugną uždenkite drenažo sluoksniu. Jo storis turėtų būti 10-15 centimetrų. Tam tinka akmenukai, smėlis, žvyras.
2. Padarykite šaknies substratą. Norėdami tai padaryti, sumaišykite humusą, smėlį ir žemę iš įdubos santykiu 1:1:2.
3. Į rūgščią dirvą įpilkite gesintų kalkių. Tai padeda pagerinti šaknų sistemos vystymąsi pradiniame etape. Pakanka į kiekvieną šulinį įpilti 500 gramų medžiagos. Dolomito miltai suteikia tą patį efektą.
4. Tręškite dirvą kalio ir fosforo trąšomis. 1 augalui užtenka 1-2 saujų.
5. Nuleiskite daigą į skylę. Tokiu atveju šaknies kaklelis turi būti žemės paviršiaus lygyje. Tuo pačiu metu daigą iš visų pusių reikia apibarstyti substratu ir šiek tiek sutankinti viršutinį sluoksnį šalia kamieno augimo taško.
6. Norėdami apsaugoti sodinuką nuo vėjo, pririškite jį prie kaiščio. Atramą rekomenduojama montuoti 5-7 centimetrų atstumu nuo šaknies.
7. Šiek tiek padidinkite sodinimo duobės aukštį. Dėl to bus galima išvengti kamieno atidengimo dirvožemio susitraukimo metu.

Kaštono auginimas iš graikinio riešuto laikomas labai įdomia veikla. Norint gauti tvirtą ir gyvybingą augalą, būtina teisingai atlikti sodinimo darbus ir kokybiškai prižiūrėti kultūrą.

Rekomenduojama