Kodėl medus kietėja: sustorėjimo priežastys ir ką reiškia gumuliukai, ar jis šviežias

Kristalizacija yra natūralus medaus kietėjimo procesas. Ją lydi ne tik bičių produkto konsistencijos, bet ir spalvos pasikeitimas. Dėl šios priežasties pirkėjai linkę manyti, kad jiems buvo parduoti nekokybiški saldainiai. Tačiau iš tikrųjų dažniausiai nėra jokios priežasties taip manyti. Kad tai suprastumėte, turėtumėte žinoti, kodėl medus kristalizuojasi ir kietėja ir kada paprastai vyksta šis etapas.

Kodėl medus greitai kietėja

Dauguma medaus veislių pradeda kietėti netrukus po nuskynimo. Jie keičia struktūrą ar spalvą, tačiau tai neturi įtakos jų organoleptinėms ir naudingosioms savybėms. Priežastys, kodėl produktas tampa storas kaip akmuo ir „ima“ grūdelius:

• Mažai fruktozės, kurioje vyrauja gliukozė.
• Laikymo temperatūra. Jei jis yra mažas, tai lemia greitesnį medaus cukravimą. Kad taip neatsitiktų, nelaikykite saldumynų patalpoje, kur oras įšyla iki aukštesnės nei +21 °С.
• Papildomų įtraukimų galimybė. Įrodyta, kad medus, kuriame yra žiedadulkių, vaško, pergos ar propolio dalelių, greičiau kietėja.
• Vandens kiekis. Kuo daugiau jo yra medžiagoje, tuo lėčiau vyksta kristalizacijos procesas. Arba atvirkščiai: mažas drėgmės kiekis sukelia intensyvų produkto cukravimą.

Pastaba! Maišant medų sunaikinama gliukozė. Vadinasi, slopinamas masės nusėdimas ir kristalizacija.

Kada tikrasis produktas turėtų sutirštėti?

Jei medus sutirštėja per greitai, neskubėkite įtarti, kad kažkas negerai. Juk jau žinote, kad tam tikri veiksniai turi įtakos medžiagos kristalizacijos procesui.Dažnai medus pradeda kristalizuotis arčiau žiemos, tačiau kartais šis procesas prasideda jau rugsėjį ar spalį. Tai yra, praėjus 2–4 mėnesiams po medaus surinkimo.

Taip pat atminkite, kad šio proceso pradžią ir trukmę lemia specifinė saldumo įvairovė. Pavyzdžiui, medžiaga, pagaminta iš akacijos žiedadulkių, ilgą laiką išlaiko skystą konsistenciją arba net visiškai nepasiekia kristalizacijos stadijos.

Šių rūšių bičių produktai kristalizuojasi greičiau nei kiti:

• grikiai;
• saulėgrąža;
• meli;
• netikras;
• rapsai.

Tai populiariausios medaus veislės, kurioms būdinga lėta arba intensyvi kristalizacija. Ir pagal gebėjimą cukrumi nustatyti, koks natūralus bičių produktas.

Kaip atskirti tikrą produktą pagal kristalizaciją?

Candarus neturėtų būti laikomas procesu, kuris gadina išskirtines saldumo savybes. Priešingai, jūsų abejones ir įtarimus turėtų sukelti tiesiog skystas produktas, kuriame gumuliukai nesusidaro ilgą laiką. Žinoma, jei nekalbame apie aukščiau aprašytas veisles, kurioms natūraliai būdinga skysta konsistencija ir mažas polinkis kristalizuotis.

Atminkite, kad cukruoto medaus beveik neįmanoma padirbti.

Todėl, jei bičių produktas sukietėjo, galite jį įsigyti be baimės. Tačiau kaip patikrinti nesikristalizuojančio saldumo autentiškumą? Norėdami tai padaryti:

• nuleiskite šaukštą į masę ir nedelsdami išimkite: jei bičių produktas yra tikras, jis nutekės ant lėkštės, aukščiausioje vietoje suformuodamas „šliauželį“, o jo likučiai vėl pakils;
• uždėkite šiek tiek skystos medžiagos ant popieriaus ir padėkite ant ugnies. Natūralus bičių produktas neišplis ir netaps skystesnis veikiant aukštai temperatūrai.

Būkite tikri savo pasirinkimu, pirkite autentišką medų. Juk tik jame yra visas rinkinys naudingų medžiagų, reikalingų sveikam organizmo darbui.

Koks medus niekada necukruotas?

Cukraus gumuliukų nesusidaro šių veislių meduje:

• akacija;
• kaštonas;
• safoin;
• Cyprian;
• sveikas;
• medus;
• daugiažiedis medus;
• dobilas.

Be kristalų išlieka dauguma daugiažiedžių medaus veislių.

Tačiau populiariausia iš jų yra gegužės mėn. Jei anksčiau minėtas bičių produktų rūšis dar galima periodiškai pasidengti cukraus gumuliukais, tai ši veislė ilgai išlaiko skystą konsistenciją.

Ilgalaikio saugojimo taisyklės

Tik tinkamai laikant medus išsaugos naudingą sudėtį ir gydomąsias savybes. Pagrindinės taisyklės pateiktos lentelėje:

Tamsioje vietoje bičių produktas laikomas ilgiau, visiškai išsaugant naudingąsias savybes, sudėtį, konsistenciją. 4DrėgmėDidelė drėgmė neigiamai veikia organoleptines medaus savybes. Todėl jį reikia laikyti tik sausoje vietoje.

	Saugojimo sąlygos	Išsami informacija
1	Talpa	Mediniai indai idealiai tinka medui. Jeigu nėra galimybės panaudoti, masę galima sudėti į plastikinį indą arba stiklinį indą.
2	Oro temperatūra	Kristalizacijos ir konservavimo greitis priklauso ant jo sudėties produktas. Optimalus temperatūros indikatorius yra nuo +15 °С iki +21 °С.
3	Apšvietimas

Kaip matote, viskas paprasta, nieko antgamtiško. Laikykitės šių paprastų nurodymų, kad medus namuose būtų šviežias ir sveikas.

Mitai apie kristalizaciją

Pagrindinis mitas apie medų yra tai, kad dėl kristalizacijos proceso jis gali būti mažiau naudingas sveikatai.Tiesą sakant, tai netiesa – produkto kietėjimas jokiu būdu neturi įtakos jo cheminei sudėčiai. Jis tiesiog pereina iš vienos fizinės būsenos į kitą. Be to, kristalizacija laikoma savotiška saldumo tinkamumo, kokybės ir naudingumo išsaugojimo garantija.

Dar viena klaidinga nuomonė – b altos dangos atsiradimas ant medžiagos paviršiaus rodo, kad produktas yra sugedęs. Iš tikrųjų tokia pluta atsiranda dėl gliukozės kristalizacijos. Jos išvaizda visiškai nerodo saldumynų netinkamumo. Norėdami atsikratyti lengvų gumulėlių, tiesiog surinkite juos mediniu šaukštu arba ištirpinkite saldžią masę vandens vonelėje.

Medaus kietėjimas yra visiškai normalus, natūralus procesas. Tai neturi neigiamos įtakos bičių produktui, nors kartais atrodo ne itin patraukliai. Tačiau būtent cukravimas dažnai yra natūralumo ir kokybiško saldumo požymis, todėl dėl to neturėtumėte būti šališki.

Rekomenduojama