Gyvūnai

Džiovintų karvių šėrimas: raciono ypatumai ir koncentratų normos

Džiovintų karvių šėrimas: raciono ypatumai ir koncentratų normos
Anonim

Absoliučiai teisingos karvių dietos nėra, nes formuojant racioną atsižvelgiama į įvairius veiksnius. Džiovintų karvių šėrimas pagal visas taisykles užtikrina galvijų sveikatą ir produktyvumą. Subalansuota mityba apima šieną, šieną, koncentruotą pašarą, vitaminų ir mineralų kompleksą.

Tinkamos dietos svarba

Netinkama nėščių karvių mityba turi įtakos ne tik jų sveikatai. Dietos praleidimas išprovokuoja veršelių medžiagų apykaitos sutrikimus, silpnina imuninę sistemą, didina jautrumą ligoms.Nepakankamas maitinimas neigiamai veikia tešmenį (lėtėja liaukinio audinio vystymasis). Į šį aspektą reikia atsižvelgti rengiant pirmagimių telyčių racioną, nes nuo raciono priklauso vėlesnė pieno gamyba.

Pieno kiekio sumažėjimas taip pat yra natūralus nekokybiško šėrimo rezultatas. Dėl netinkamos mitybos gali sutrikti lytinis ciklas, dėl kurio sumažės karvių vaisingumas.

Kaip šerti sausas karves?

Svarbu remtis subalansuota koncentratų padavimo norma. Esant koncentruoto pašaro pertekliui, vaisius sparčiai vystysis, o tai gali sukelti sunkų gimdymą. Pašarų trūkumas padidina silpnų veršelių atsivedimo riziką. Tokiems naujagimiams augimo laikotarpiu bus sunku atsispirti infekcijoms ir virškinamojo trakto ligoms. Sudarant dietą atsižvelgiama į kelis pašaro parametrus:

  • sausosios medžiagos kiekis – energijos š altinis (norma 2,2-2,5 kg medžiagos 100 kg karvės svorio);
  • b altyminė mityba;
  • cukrus ir krakmolas;
  • mineraliniai elementai ir vitaminai.

Racione turi būti šienas, silosas, šienainis – aukštos kokybės pašaras žolei, kuris patenkina karvės karotino poreikį. Gerai išdžiovintas šienas patenkina karvės vitamino D poreikį.

Kasdieninė dieta

Sudarant šėrimo grafiką atsižvelgiama į kelis veiksnius: pašarų prieinamumą ūkyje, mitybos tipą, sezoniškumą.

Žiemą

Š altuoju metų laiku mitybos pagrindas – šakniavaisiai, šienainis, silosas, šienas. Per dieną karvė šeriama 6-10 kg šieno. Naudojant silosą ar šienainį, jie vadovaujasi rodikliais 100 kg gyvojo svorio: silosas 2-3 kg, šienainis - 2-4 kg. Koncentratų masė racione svyruoja nuo vieno iki trijų kilogramų.Maitinimo greitis padalijamas į 2–3 dozes.

Stovėjimo laikotarpiu

Šiuo laikotarpiu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas karvių raciono sudėčiai, nes sumažėjęs produktyvumas ir užsikrėtimo tikimybė gali išprovokuoti net nedidelius šėrimo režimo pažeidimus. Rekomenduojamas dienos racionas: silosas arba šiaudai - 10 kg, šienas - 2 kg, kombinuotieji pašarai - 2-3 kg, druska - 100 g.

Nereikėtų nuvertinti vitaminų ir mineralų sudėties, nes vitaminų trūkumas sukelia inkstų, kepenų ir karvių produktyvumo problemų. Geriausias variantas – į pašarą dėti premiksų – vitaminų ir mineralų turinčio produkto subalansuotame rinkinyje (reikalingi 50 g fosforo, 90 g kalcio, cinko, vario, jodo, vitaminų A, E, D).

Ganynų sezono metu

Šviežia žalia masė – vasaros dietos pagrindas. Gyvūnai ištisas dienas ganosi ganyklose. Žaliųjų pašarų paros norma – 18-20 kg. Energijos ir mineralinių elementų š altinis bus koncentruotas sausas maistas (norma 2-3 kg). Galima įdėti šieno - 2-3 kg, siloso ar šienainio - 12-15 kg. Nerekomenduojama „užsiimti“ silosu, nes žemos kokybės mišiniuose yra daug organinių rūgščių, kurios neigiamai veikia medžiagų apykaitą ir vaisiaus sveikatą.

Sklaidos kanalo charakteristikos

Šienui nuimti tinka ir daugiamečių, ir vienmečių augalų pasėliai. Kultūrinės ganyklos sėjamos liucerna, ankštinių javų žole, motiejukų žole, belapėmis sruogomis.

Šienui ruošti (džiovinta žolė, kurios drėgnis 50-55%) tinka javai ir ankštiniai augalai.

Nusipelno pirmenybės gerai lapuotiems labai maistingiems augalams: liucernai, dobilai, žirniai, vikiai, žalia avižų masė.Žirniai, kukurūzai, sorgai, vikiai (su miežiais ar avižomis) naudojami kaip sultingas siloso pašaras. Koncentruoti pašarai ruošiami iš kukurūzų, žirnių, kviečių, miežių, avižų, sojų pupelių, lęšių grūdų. Leidžiami pyragaičių ir miltų priedai (sojų pupelės, rapsukai, rapsai).

Džiovintos karvės skirstomos į dvi grupes, kad būtų galima tinkamai šerti. Pirmąsias 40–45 sausojo laikotarpio dienas gyvūnai turėtų valgyti daugiausia tūrinį pašarą. Antros grupės karvėms (2-3 savaites iki veršiavimosi) koncentruoto pašaro norma palaipsniui didinama (iki 4 kg per dieną).

Ko neduoti sausoms karvėms

Karvės džiūvimo periodu racionas pagrįstas maisto medžiagų tiekimo padidėjimu gyvulio organizme. Tačiau reikia stebėti galvijų svorį. Nes ir netinkama mityba, ir persivalgymas yra nesveika.

To paties tipo šėrimas, pagrįstas bulvių minkštimu, alaus grūdais arba runkelių minkštimu, nėra sveikintinas. Galų gale, šie produktai prisideda prie gyvūnų nutukimo.

Turite atidžiai kontroliuoti pašarų kokybę. Produktas su pelėsiu, grybeliu gali padaryti didelę žalą ir karvei, ir vaisiui, sukelti problemų veršiavimosi metu. Neleidžiama šerti gyvulių supuvusiu šienu ar šienainiu. Be to, šaldytas maistas neįtraukiamas į dietą.

Patartina susilaikyti nuo sausų karvių šėrimo minkštimu, bardomis, pyragu, alaus grūdais. Kadangi šie pašarai gali išprovokuoti abortą, priešlaikinį gimdymą. Karvės būklę veršiavimosi metu, veršelio gyvybingumą lemia tinkama mityba sausuoju laikotarpiu. Produktyvumas, atsparumas ligoms priklauso nuo pašarų prisotinimo vitaminais ir mikroelementais. Mitybos trūkumas gali „suaktyvinti“ paslėptas ar lėtines ligas.

Šis puslapis kitomis kalbomis: