Kaip teisingai pasodinti abrikosą su šviežiais auginiais pradedantiesiems ir ar tai įmanoma

Abrikosų skiepijimas yra vienintelis būdas gauti visavertį medį, kuris išlaiko motinines veislės savybes, anksti pradeda derėti ir nebijo sunkių klimato sąlygų. Pradedantieji sodininkai nenoriai naudojasi šiuo metodu, o mieliau perka paruoštus sodinukus, kurie dažnai miršta. Neskubėkite daryti išvadų ir atsisakykite proceso – žinant, kaip skiepyti abrikosus, nesunku padidinti šių medžių skaičių sode.

Kodėl reikia skiepyti

Abrikosai, išauginti iš sėklos, ne visada išlaiko motinines savybes.Dažnai atsitinka, kad vaisiai atsiranda po 5-7 metų. Vaisiai nepasiduoda dydžiu ir skoniu – nesaldūs ir smulkūs. Taip pat sunku atspėti, kuri veislė regione yra geresnė – dažnai medžiai žūva jau nuo pirmo šalčio vidurinėje juostoje.

Skiepijimas leidžia jums gauti visavertį medį, kuris perėmė abrikosų veislės, iš kurios nupjaunami auginiai, savybes. Kitas skiepytų augalų privalumas – ištvermė, atsparumas šalčiui ir karščiui.

Pasiruošimas procedūrai

Pradedantiesiems sodininkams rekomenduojama skiepijimui pasiruošti iš anksto – ieškokite tinkamos veislės, apsirūpinkite auginiais. Nuimkite atžalą iš sveikų veislių abrikosų, kurie jau spėjo pamaloninti derlių. Auginius laikykite š altoje patalpoje.

Apie tai, kada geriau kaupti auginius, sodininkų nuomonės skiriasi. Įskiepiai dažnai pjaunami rudenį, tačiau įsišaknija ir žieminiai ūgliai.

Svarbiausia – auginius nuimti šiltą dieną.

Optimalus laikas

Kiekvienas patyręs sodininkas teikia pirmenybę skiepijimo laikui. Vieni auginius sodina pavasarį, kiti mėgsta rudens procedūrą. Kiekvienas terminas yra geras, turi privalumų ir trūkumų, todėl geriau patiems pasitikrinti, kada geriausia įskiepyti.

Vasaros procedūra taip pat atliekama dažnai, nors čia reikėtų laikytis žemės ūkio technikos reikalavimų. Liepa laikoma tinkamiausia sėkmingam abrikosų skiepijimui. Rugpjūtis palankus ir šiltųjų kraštų gyventojams – augalas turės laiko prigyti.

Kokiais vaismedžiais galima skiepyti

Abrikoso nebūtina skiepyti su giminaičiais – puikūs rezultatai gaunami naudojant kitas kultūras. Svarbiausia iš anksto išsiaiškinti, kurie augalai bus efektyviausiai skiepijami.

Abrikosus galite įskiepyti į šias kultūras:

• Ant slyvos. Naudokite tik pusiau laukines veisles. Prisegtas medis turės ištvermės, ištvermės.

• Ant persiko. Rekomenduojama skiepyti tik šiltuose kraštuose – persikas neatsparus šalčiui, todėl esant dideliam šalčiui lengvai miršta.
• Ant vyšnių. Rizikingas procesas – vakcinos išgyvenamumas mažas. Kitas trūkumas yra tas, kad vieta, kurioje auginys įsišaknijo, dažnai lūžta net ir esant silpniems vėjo gūsiams.
• Vyšnia. Kaip ir saldžiųjų vyšnių atveju, išgyvenamumas yra mažas, pjūvio taškai dažnai nutrūksta.
• Ant vyšnių slyvų. Sukryžminus du pasėlius, bus galima užauginti puikų medį – nereiklus dirvožemio sudėčiai, atsparus šalčiui ir sausrai.

Pradedantieji turėtų išbandyti savo jėgas skiepydami tinkamas kultūras, kurių savybės panašios į abrikosus. Tik po pirmosios sėkmingos patirties pereikite prie kaprizingesnių augalų.

Auginių paruošimas

Rekomenduojamas auginių ilgis ne didesnis kaip 15-17 cm. Būtinai įsitikinkite, kad jie turi 4-6 pilnaverčius sveikus pumpurus. Rudenį derlius nuimamas nukritus lapams – lapkritį. Siųskite surišę į ryšulius saugojimui, tam tinka vėsi patalpa. Jei auginių daug, saugojimui naudokite žemėje iškastas vagas – sandariai sudėkite augalines medžiagas, pabarstykite pjuvenomis, šiaudais, įkaskite žemėmis.

Prieš šalčius uždenkite eglišakėmis, pabarstykite iškritusiu sniegu.

Jei derlius nuimamas pavasarį arba vasarą, rekomenduojama naudoti šviežius auginius, kurie išaugo po žiemos. Užfiksuokite šiek tiek praėjusių metų augimo ir būtinai pašalinkite viršutinį inkstą. Geriau skiepyti žaliais ūgliais – išgyvenamumas žymiai padidėja.

Atlikimo įvairovė ir technologijos

Būtina sėkmingos procedūros sąlyga, neatsižvelgiant į pasirinktą atlikimo būdą, yra pjovimas gana aukštai nuo žemės paviršiaus. Atstumas nuo dirvožemio iki pjovimo linijos yra iki 30 cm. Suaugusiems medžiams jį galima padidinti iki vieno metro.

Prieš siųsdami į sodą patikrinkite auginius. Po inkstu rekomenduojama padaryti šviežią pjūvį – patyrę sodininkai teigia, kad tai padidins išgyvenamumą.

Kopuliacija

Šį metodą naudokite tik skiepijant pavasarį. Rekomenduojama atlikti su vienodo skersmens šakelėmis ir poskiepiu. Procesas atliekamas dviem būdais – tvirtinamos įstrižos atkarpos arba daromas liežuvėlis ant poskiepio, įgilinimas ant atžalų (ši technika efektyvesnė).

Pjūvis fiksuojamas lipnia juosta, sodo židiniu, plėvele. Pirmaisiais metais atidžiai stebėkite augalo būklę. Praėjus mėnesiui po procedūros, šiek tiek atlaisvinkite tvarstį, po šešių mėnesių nuimkite fiksavimo sluoksnį.

Padalinti

Naudokite, kai skiriasi šaknų ir poskiepio skersmenys. Naudokite padalijimo metodą tik pavasarį arba vasaros pradžioje.

Procedūra:

1. Nukirskite medį reikiamame aukštyje, kruopščiai nuvalykite pjūvį.
2. Aštriu peiliu perskelkite kamieną per vidurį iki 3-5 cm gylio.
3. Paverskite rankenos galą į pleištą (pjaukite iš abiejų pusių arba apskritimu).
4. Į angą įkiškite vieną ar du ūglius.
5. Pririškite kamieną juostele, pritvirtinkite, sandariai užpilkite sodo pikiu.

Jei pavyko sėkmingai sugnybti, pirmieji lapai pradės žydėti po mėnesio. Nuimkite tvarstį po šešių mėnesių.

Bendrasis

Abrikosų skiepijimas pumpurų atsiradimo būdu yra retas, išgyvenamumas per mažas. Prieš pačią procedūrą rekomenduojama naudoti žalius ūglius. Ant rankenos turi būti 2-3 pumpurai. Geriau nupjaukite po akimi.

Padarykite pjūvį ant pagrindinio medžio (iki 3 cm aukščio). Sulenkite žievę atgal, įdėkite paskerstą auginį. Pataisykite naudodami sodo žingsnį, juostą.

Dėl žievės

Procedūra atliekama su brandžiais medžiais. Procedūrą galite taikyti bet kuriuo metų laiku. Nupjovus kamieną, už išpjaustytos žievės įterpiamos smailios atraižos, tvirtinamos elektrine juostele. Rekomenduojama ant vieno kamieno pasodinti kelis ūglius, bent vienas iš jų tikrai prigis.

Pjūvis viduje

Procesas panašus į pumpurų atsiradimą. Vienintelis skirtumas yra tas, kad įpjova šone yra daug didesnė, į ją galima įdėti keletą auginių. Gero išgyvenimo tikimybė labai padidėja, bent vienas iš jų tikrai išleis lapus.

Tiltas

Šis metodas dažniausiai naudojamas abrikosams, kuriuos žiemą pažeisti graužikai. Procesas paprastas – nuimkite pažeistas žievės dalis, paruoštus auginius įkiškite į kišenę (sustiprinkite iš viršaus ir apačios), pataisykite. Tvarstį reikia palikti keliems mėnesiams, geriau jį nuimti rudenį.

Medžio priežiūra po skiepijimo

Auginių išgyvenamumas taip pat priklauso nuo to, kaip gerai bus atlikta priežiūra. Keletas taisyklių:

• būtinai pašalinkite ūglius, kurie tankiai auga šalia kamieno, daugelis ūglių aktyviai sunaudoja maistines medžiagas iš dirvožemio, silpnindami medį;
• jei skiepijimo metu pjūvis tvirtai apvyniotas, įsitikinkite, kad kamienas nėra pertemptas, po mėnesio atlaisvinkite tvarstį;

• įskiepijimo periodu laikomi visi einamieji metai, pjauti medį leidžiama tik sėkmingai peržiemojus;
• kiekvieną mėnesio pradžią šiltuoju metų laiku atlikite maistinių junginių įvedimą, abrikosams skubiai reikia daug maistinių medžiagų, kad atkurtų jėgas.

Jaunus lapus reikia saugoti nuo kenkėjų, ligų – purkšti, liaudiškais metodais. Skiepytas medelis laistomas atsargiai, venkite perpildymo. Pirmuosius metus po operacijos netepkite viršutinio padažo.

Abrikosą įskiepyti, jei atidžiai išmanote technologiją, nėra sunku. Svarbiausia yra griežtai laikytis reikalavimų ir taisyklių, iš anksto patikrinti auginių kokybę ir nesivelti į augalams pavojingus eksperimentus. Jei neklysite, tikrai galėsite užauginti medį, kuris vos po 2–3 metų pamalonins šeimininkus gausiu saldžių vaisių derliumi.

Rekomenduojama