Gėlės, žolelės

Mėtų ir melisų: koks skirtumas ir skirtumai, kas naudingiau su nuotrauka

Mėtų ir melisų: koks skirtumas ir skirtumai, kas naudingiau su nuotrauka
Anonim

Kiekviena šeimininkė žino, kad kulinarinio šedevro aromatas ir skonis priklauso nuo to, kokie prieskoniai ir prieskoniai naudojami gaminant maistą. Sodininkai lysvėse stengiasi užsiauginti reikalingus komponentus – naminiai žalumynai turi kvapnią puokštę ir daug naudingų savybių. Mėta ir melisa yra dažni lysvių gyventojai, tačiau dažnai pasitaiko, kad auginant šias kultūras kyla painiavos – ne visi žino augalų skirtumus. Kaip teisingai nustatyti, kas auga sode ir kokiomis savybėmis skiriasi panašios ir tuo pačiu tokios skirtingos prieskonių rūšys?

Kaip atskirti mėtų ir melisų pagal išvaizdą

Atidžiai pažvelgus į šias kultūras, pastebima, kad išoriškai šie augalai yra labai panašūs, ir net patyręs sodininkas gali lengvai supainioti mėtas su melisa. Klaida nėra per daug pavojinga, nes šių žolelių aromatas niekaip nesugadins patiekalų skonio. Pagal naudingų kultūros savybių turinį jos taip pat beveik nesiskiria. Vienintelis dalykas, kurį reikia atsiminti, yra tai, kad augalai turi apribojimų ir gali sukelti alergiją jautriems žmonėms, todėl geriausia išmokti juos atskirti, kad nepadarytumėte sveikatai pavojingų klaidų.

Mėtos turi tiesų ilgą stiebą, kuris baigiasi žiedais, surinktais tankiame spygliuotame žiedyne. Atspalvis svyruoja nuo šviesiai alyvinės iki tamsiai violetinės. Tai gali priklausyti nuo klimato sąlygų ir veislių. Suaugusio krūmo aukštis neviršija metro, nors dažnai aptinkama ir per mažo dydžio mėtų – iki 30-50 cm.Lapai ovalūs, nors kai kurių rūšių lancetiški, šaknų sistema maža ir silpna.

Žydėjimas baigiasi atsiradus kiaušidėms, nors tai laikoma retu reiškiniu, vaisiaus viduje yra keletas mažų riešutėlių.

Melissa išvaizda skiriasi nuo mėtų, o šiek tiek pastebėjus skirtumus nesunku pastebėti. Stiebas pradeda šakotis nuo paties dirvos paviršiaus. Gėlės renkamos ne į smaigalį, o į žiedus, juosiančius ūglius, esančius per visą ilgį tam tikru atstumu. Augalo aukštis gali siekti pusantro metro, nors tokį krūmą sutinka gana retai. Melisos lapai yra kiaušinio formos.

Kvapas

Skirtumai tarp melisos ir mėtų tuo nesibaigia – šios kultūros skiriasi ne tik išvaizda, bet ir aromatu. Mėtų kvapas yra ryškus afrodiziakas, turi mentolio natų. Kvapas gaivus ir pikantiškas, su subtiliomis pavasario gėlių natomis.

Melissa kvepalai vienodai ryškūs, joje galite įžvelgti citrusinių vaisių, ypač citrinos ar laimo, natas.Šią kultūrą labiau mėgsta bitės, todėl medaus rinkimo vasaros sezonu augalus galima išskirti iš šių mažyčių darbelių. Bitės retai nusileidžia ant mėtų, nors kvapas ne mažiau patrauklus nei melisos.

Norint nustatyti aromatų ypatybes, užtenka atsargiai pauostyti pakaitomis į melisą ir mėtą – kvapų puokštės tokios skirtingos, kad jų nebus galima supainioti. Pakanka išmanyti kultūrų ir kvapų aprašymą, kad amžinai išmoktum atskirti šių rūšių prieskonius.

Skonis

Mėtas ir melisas taip pat galima atskirti pagal skonį, kuris, kaip ir naudingosios savybės, šiems augalams yra visiškai kitoks. Mėtos turi mentolinį gaivų aromatą, skonis taip pat mentolio. Tai puikiai pastebima patiekaluose – jie įgauna malonią prieskonių puokštę.

Melisa nėra tokia turtinga aromatų puokšte – augalo skonis, kruopščiai sukramtytas, primena citriną. Šis prieskonis dažnai dedamas į limonadus – jis sėkmingai pakeičia pagrindinį komponentą, skirtumo beveik nesijaučia.

Cheminės sudėties skirtumai

Jei paklaustumėte žolininkų, kokių naudingų savybių turi mėtos ir melisos, išgirstumėte gana kuriozišką atsakymą – pirmasis augalas puikiai pagyvina ir tonizuoja, antrasis ramina ir teigiamai veikia nervų sistemos būklę. Šio sudėties skirtumo priežastis.

Mėtoje yra:

  • eteriniai aliejai;
  • sočiosios rūgštys;
  • maistinės skaidulos;
  • vitaminų grupės (A, B, C);
  • riebalai;
  • mineralai (varis, fosforas, geležis, kalis).

Melissa nėra tiek daug naudingų komponentų, nors gali pasigirti daugybe elementų, kurie turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Tarp jų:

  • mineralai (manganas, geležis, magnis);
  • vitaminai (visa B grupės vitaminų, A, nedidelis kiekis C);
  • riebalai.

Svarbu! Melisa nėra maistinių skaidulų ir eterinių aliejų, tik bus galima praturtinti organizmą mineralais ir vitaminais.

Vaistinis augalų poveikis

Mėtos ir melisos skirtumai yra ne tik skoniu, aromatu, išvaizda, bet ir lgydomosiose savybėse, kurias geriausia išstudijuoti iš anksto, kad būtų išvengta klaidų gydymas. Mėtas rekomenduojama naudoti esant tokioms sveikatos problemoms ar ligoms:

  • uždegiminiai vidaus organų ar odos paviršiaus procesai;
  • nuolatinės problemos dėl aukšto kraujospūdžio;
  • infekcinės ligos;
  • nuovargis, energijos praradimas, apatija;
  • virškinimo trakto problemos, dažnas rėmuo, pilvo pūtimas, išmatų sutrikimai;
  • širdies patologija, kraujagyslių išsiplėtimo problemos.

Melisos nedažnai vartojamos ligoms gydyti, nors augalas turi ne ką mažiau gydomųjų savybių ir dažnai naudingesnis nei mėtos. Esant tokioms problemoms rekomenduojama naudoti augalines medžiagas, turinčias naudingų savybių:

  • nervų sutrikimai, depresija, stresas;
  • miego problemos (nemiga);
  • visų tipų dermatitas, odos bėrimai, negyjančios žaizdos, sunkūs nudegimai;
  • nuolatinis viduriavimas;
  • padidėjęs dujų susidarymas;
  • pykinimas, kuris gali virsti ilgalaikiu vėmimu.

Nebūtina naudoti augalų kaip vaistų – galima tiesiog į patiekalus įberti žaliavų, jų pagrindu paruošti gaivių gydomųjų gėrimų. Pagrindinė gaminimo taisyklė – nemaišyti mėtų su melisa, tai neturės teigiamos įtakos sveikatos būklei, nes žolelės turi savo ypatybes ir įvairiai veikia žmogaus organizmą.

Kur dedama melisa

Maisto gaminimas turi savo ypatybes ir melisos naudojimo taisykles. Dažnai naudojamos šviežios augalinės medžiagos, tačiau sausa žolė taip pat turi ryškų kvapą ir beveik nepraranda savo naudingų savybių perdirbimo metu.

Šviežios augalinės žaliavos naudojamos ruošiant pirmuosius patiekalus, salotas, dedamos net į desertus. Sausa žolė puikiai dera su žuvies ir mėsos marinatais. Jis dažnai dedamas sūdant kopūstus žiemai, praturtindamas sveiką produktą vitaminais, mineralais ir išliekančiu ryškiu aromatu.

Gaminant svarbu atsiminti, kad prieskonių rekomenduojama dėti likus kelioms minutėms iki virimo ar troškinimo pabaigos. Jei tai padarysite anksčiau, aromatas nebus toks ryškus ir gali turėti kartoką poskonį.

Kvapiems gaivinamiesiems gėrimams ruošti taip pat rekomenduojama naudoti melisą. Reguliariai vartojama augalinė arbata turi daug naudos sveikatai ir gali pagerinti bendrą sveikatą bei savijautą.

Svarbu! Gaminant gėrimus nebūtina naudoti vien melisą – jis puikiai dera su čiobreliais, mairūnais, baziliku. Šį mišinį rekomenduojama naudoti marinatams, konservavimui.

Kur dedama mėtų

Kaip ir melisą, mėtas rekomenduojama naudoti bet kokia forma – šviežia, džiovinta, konservuota.Vienintelė taisyklė – neužšaldykite žolės, naudingos savybės visiškai neišnyks, tačiau tai paveiks augalo pateikimą, praras sodrus žalias atspalvis ir beveik neliks aromato. Geriau neeksperimentuokite ir, jei įmanoma, į patiekalus dėkite šviežių daržovių žaliavų, o likučius išdžiovinkite ir laikykite sandariuose induose.

Šviežias augalines žaliavas rekomenduojama dėti į salotas, mėsos patiekalus, padažus. Sviestas, plaktas su kapotomis mėtomis, turi puikų skonį. Kepimas pridedant šio prieskonio įgauna naujų natų ir ryškaus kvapo. Net ir ruošiant alkoholinius gėrimus mėtos neapsieidavo, jos pagrindu ruošiami likeriai ir kokteiliai.

Taip pat galite naudoti sausas mėtas. Dažnai jis tampa pagrindiniu aštrių padažų ingredientu. Kitas mėtos panaudojimo būdas – iš jų išvirti kvapnią ir sodrią arbatą.Gėrimas rekomenduojamas esant daugeliui sveikatos problemų ir tiesiog norint pagerinti nuotaiką ir energiją. Į mėtų arbatą galite įdėti imbiero, citrinos, net cinamono.

Sausų žaliavų milteliai dažnai dedami į paruoštus patiekalų prieskonius.

Melisa ir mėtos yra augalai, kurių kiekvienas turi savo ypatybes, todėl nepainiokite visiškai skirtingų kultūrų, nors ir kilę iš tos pačios didžiulės šeimos. Pakanka atidžiai apsvarstyti jų išvaizdą, kvapą, skonį, kad nesusipainiotumėte. Taip pat rekomenduojama susipažinti su žolelių savybėmis ir jų naudojimo gaminant maistą ypatumais – tai pagerins patiekalų skonį ir suteiks jiems naujo, nepakartojamo atspalvio.

Šis puslapis kitomis kalbomis: