Kuriais metais po pasodinimo vyšnia duoda vaisių: kada ir kiek laiko prasideda

Renkantis veislę ir sodinant vaismedžius nuosavame sode yra daug niuansų. Jauni daigai pamažu įsišaknija, auga ir netrukus pradeda žydėti bei duoti vaisių. Deja, būna, kad praeina keleri metai, o medis nežydi, nors išoriškai atrodo sveikas. Sužinokime, kuriais metais po pasodinimo vyšnia pradeda duoti vaisių ir kokios priežastys gali sutrukdyti žydėti.

Kiek metų po pasodinimo vyšnios neša vaisius?

Jaunos vyšnios pirmąjį derlių atneša vidutiniškai praėjus 3–4 metams po pasodinimo. Retais atvejais tai nutinka anksčiau – pumpurai ir kiaušidės atsiranda jau antraisiais metais.Priklausomai nuo veislės ir sąlygų sode, medis duoda vaisių vėliau, praėjus 5-6 metams po pasodinimo. Jei taip neatsitiks, reikia ieškoti gedimo priežasčių ir pabandyti jas pašalinti.

Laikotarpis, kai medis pradeda duoti derlių, priklauso nuo veislės. Perkant sodinukus, ypač hibridus, būtina išstudijuoti informaciją apie priežiūrą ir sodinimą, išsiaiškinti, kuriais metais jie pradeda žydėti ir vesti vaisius. Pirmaisiais metais uogų skaičius nedidelis, vyšnios aktyviai neša vaisius šeštaisiais ir vėlesniais gyvenimo metais.

Kas lemia laiką

Veiksniai, turintys įtakos pirmųjų žiedkočių ir uogų išvaizdai:

1. Vyšnių veislė.
2. Sodinamosios medžiagos (sodinukų) kokybė.
3. Sodinimo sąlygos – vietos pasirinkimas, dirvožemio tipas, laikas, duobės gylis.
4. Jauno medžio priežiūra.
5. Teisingas genėjimas, vainiko formavimas.
6. Oras (sausra arba š altis, nebūdingas regionui).
7. Apdulkintojų prieinamumas.

Įlaipinimo taisyklės

Sėjinukus reikėtų pirkti iš patikimų pardavėjų, atkreipiant dėmesį į šaknų ir viršutinių pumpurų būklę. Prieš pirkdami išstudijuokite informaciją apie veislę.

Vyšnia sodinama pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, kai žemė visiškai įšyla, o pumpurai dar nepradėjo žydėti. Rinkitės saulėtas, o ne vėjuotas vietas. Žemė turi būti puri, derlinga. Preliminariai praturtintas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Vyšnios nemėgsta rūgščios dirvos, geriau rinktis neutralias arba artimas jos vietas. Molio žemė iš skylės sumaišoma su smėliu.

Po pasodinimo vieta aplink kamieną mulčiuojama pjuvenomis, humuso trupiniais ar panašia medžiaga, kad šaknys neišdžiūtų.Per visą šiltąjį laikotarpį žemė po sodinukais turi būti puri ir švari nuo piktžolių. Atlaisvindami turite atsiminti, kad šaknys yra negiliai ir jų nepažeiskite.

Vyšnių priežiūra

Vyšnios tręšiamos daliniu būdu, praėjus 2–3 metams po pirmojo sodinimo, praturtinant dirvą. Laistymas atliekamas 3-4 kartus per metus, priklausomai nuo oro sąlygų. Pirmieji gyvenimo metai laistomi dažniau.

Daugelis veislių turi tankų vainiką, greitai auga. Yra skirtingos krūminių ir aukštų veislių genėjimo schemos. Nupjaukite daugiau nei pusės metro ilgio ūglius. Priešingu atveju medis nenustos vesti vaisių, bet uogos taps mažos ir gali prarasti skonį.

Reikia stebėti žievės ir lapų sveikatą, laiku pašalinti ligas ir kenkėjus.

Kaimyniniai augalai taip pat turi įtakos vyšnių augimui ir derėjimui. Ji draugauja su vyšniomis, šeivamedžio uogomis, sausmedžiais, slyvomis, vynuogėmis. Persikai ir abrikosai, obuoliai, avietės, kriaušės, laukiniai medžiai su stipria šaknų sistema trukdo jo vystymuisi.

Kaip padaryti, kad jis duotų vaisių

Vyšnių savybė, kurią reikia žinoti, yra ta, kad to paties medžio žiedai dažnai neapdulkina vienas nuo kito, hibridinių veislių – pavieniais atvejais. Todėl, jei ji jau žydi, bet ne uogos pririštos, šalia reikia pasodinti apdulkintoją. Skirtingos veislės tinka skirtingiems apdulkintojams, nehibridams tai gali būti tos pačios veislės kopija, tinka ir vyšnios.

Rekomenduojama