Savanos dirvožemiai: 3 vyraujantys tipai ir kas jiems būdinga, augmenija

Tokios zonos kaip savanos dirvožemio sudėtis nėra ypač derlinga. Šioje vietovėje vyraujantis klimatas neprisideda prie storo humuso sluoksnio susidarymo. Savanose auga žemai augančios žolės ir kserofitiniai augalai, prisitaikę prie ilgo sausumo. Ši natūrali zona yra netoli pusiaujo. Savanose nėra minusinės temperatūros, tačiau dėl kritulių trūkumo žemė čia nederlinga.

Savanos dirvožemio ypatybės

Planeta Žemė yra padalinta į 10 natūralių zonų. Viena iš jų – savana. Ši zona yra subekvatorinėje juostoje keletą laipsnių į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo, Pietų Amerikoje (Brazilijoje), šiaurinėje Australijoje, Rytų Afrikoje ir pietų Indijoje.Savanų dirvožemio sudėtis priklauso nuo klimato, vyraujančios augmenijos, sausos žiemos ir lietingos vasaros laikotarpių trukmės.

Kuo arčiau pusiaujo, tuo dirvožemis turtingesnis geležies oksidais ir skurdesnis humuso. Visai šalia pusiaujo miškų, šviesioje miško zonoje, lyja apie 8 mėnesius. Vešli žolinė augmenija ir gausūs krituliai prisideda prie rūgščių, humuso neturtingų raudonųjų ferralinių dirvožemių susidarymo.

Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo ilgesnis sausumo laikotarpis. Savanos zonoje, kur lietaus sezonas trunka apie 6 mėnesius, dirvožemis yra raudonai rudas. Šioje vietoje auga dygliuotieji krūmai ir įvairių rūšių žolės bei viksvos. Sausuoju metų laiku augmenija spėja suirti ir virsti plonu humuso sluoksniu molio uolienų paviršiuje.

Pailgėjus sausringam laikotarpiui, esant vidutinio drėgnumo sąlygoms, susidaro derlingesnis juodasis atogrąžų dirvožemis.Prie dykumų ir pusdykumų dirvožemis neproduktyvus, su plonu humuso sluoksniu. Vietovėje, kurioje lyja tik 2 mėnesius, augmenija yra negausi, ją daugiausia sudaro žolės ir medžiai, prisitaikę prie ilgo sauso sezono.

Kokie dirvožemiai yra labiausiai paplitę

Savanų teritorijoje dirvožemis nėra ypač derlingas. Šios vietovės klimato ypatybės neprisideda prie storo humuso sluoksnio kaupimosi.

Raudonai ruda

Plytų spalvos dirvožemiai būdingi savanos zonai, kuri yra nedideliu atstumu nuo pusiaujo. Tokio dirvožemio vietoje 6 mėnesius iš eilės nepaliaujamai lyja, o likusį laiką būna karšti sausi orai.

Lietinguoju sezonu šioje vietovėje gausu augmenijos. Tiesa, dirva dažnai būna erozija, vanduo iš paviršiaus išneša maisto medžiagas. Sausuoju metų laiku nukritę lapai, nuvytusios žolės suyra, o dirva prisodrinta humuso.

Karštyje dėl intensyvaus šildymo viršutinis dirvožemio sluoksnis tampa rausvai rudas. Tai yra terminės geležies oksidų dehidratacijos rezultatas. Dirvožemyje susidaro iki 1,5-2% humuso, kurio plotis 20-25 cm.Dirvos reakcija kinta nuo silpnai rūgščios iki silpnai šarminės. Pagal granuliometrinę sudėtį raudonai rudas savanų dirvožemis yra smėlėtas, molingas ir priemolio.

Rudosios atogrąžų subaridės

Šis dirvožemio tipas susidaro veikiant šioje vietovėje vyraujančiam klimatui. Šioje savanų zonoje 3 mėnesius iš eilės lyja smarkios liūtys, o likusią metų dalį – sausra ir karštis. Paviršius padengtas žolėmis ir retais krūmais.

Lietingo sezono metu šioje vietoje atsiranda vešlios žolės danga. Sausuoju metų laiku čia labai karšta, dažnai kyla gaisrai, todėl dirvožemio procesuose daugiausia dalyvauja augalų šaknų sistema, o ne viršutinė pakopa.Po trumpų žolių savanomis susidaro rudi atogrąžų dirvožemiai. Humuso horizontas neviršija 30 cm ir yra 2%. Tokio dirvožemio reakcija paprastai būna šiek tiek rūgšti arba neutrali.

Juoda atogrąžų

Šis dirvožemio tipas susidaro veikiant sausam klimatui ir vidutinei drėgmei. Šių dirvožemių formavimosi teritorijoje ištisus metus 25 laipsniai šilumos, o sausasis laikotarpis trunka apie 8 mėnesius. Čia auga žolelės ir žemaūgiai krūmai, taip pat baobabai, akacijos. Sausuoju metų laiku išdžiūvusi augmenija sudaro humuso sluoksnį molingų, vulkaninių uolienų paviršiuje.

Pagrindinės juodųjų atogrąžų dirvožemių savybės: gumbuota struktūra, humuso kiekis apie 4%, didelis kalcio ir magnio kiekis, šarminė ir neutrali reakcija. Sausuoju laikotarpiu dirvožemis išdžiūsta ir įtrūksta, o drėgnu, priešingai, išsipučia. Tamsi spalva susidarė dėl organikos santykio su moliu.Juodieji atogrąžų dirvožemiai neturi nieko bendra su derlingu juodu dirvožemiu.

augmenija

Savanos primena miškus arba žolėtas stepes. Augalija priklauso nuo konkrečioje vietovėje vyraujančio klimato. Lietinguoju sezonu savanos pasidengia tiršta žole, medžių ir krūmų lapai prisipildo sulčių. Sausuoju metų laiku augmenija išdžiūsta ir nuvysta. Šioje vietovėje paplitę kserofitai (kaktusai, alavijas, akacija, spurgas, baobabas), tai yra augalai, galintys toleruoti ilgalaikę sausrą.

Ten, kur paviršius padengtas raudonai ruda žeme ir 6 mėnesius lyja, o po to 6 mėnesius karšta, auga kietalapės žolės ir viksvos, dygliuoti krūmai ir augantys medžiai. Savanoje gausu sultingų augalų (kaktusų, alavijų). Šioje zonoje galite rasti dramblių žolių, spurgų, baobabų, akacijų, aliejinių palmių, tamariksų.Medžiai dažnai apaugę epifitais, o jų šakos apraizgytos vijokliais. Vietiniai gyventojai savanų teritoriją naudoja kaip ganyklas. Taikant gerai nusistovėjusį dirbtinį drėkinimą, šioje zonoje auginama arbata, citrusiniai vaisiai, žemės riešutai, kukurūzai ir medvilnė.

Raudonai rudas dirvas pakeičia rudos atogrąžų subaridinės. Čia vyrauja žemos žolės, žolinė žolinė augalija (aristida, andropogon), dygliuoti krūmai, akacijos. Žolelės auga kuokšteliais. Vietos gyventojai laisto šias žemes ir naudoja juos žemės riešutų, ryžių, kukurūzų ir sorų auginimui.

Juodųjų atogrąžų dirvožemių zonoje auga trumpi medžiai, dygliuoti krūmai ir žolės, taip pat akacijos, baobabai ir augalų rūšys, tokios kaip barzdotasis grifas, drinas. Drėkinimo sąlygomis čia auginama medvilnė, ryžiai, cukranendrės, javai ir kukurūzai.