Gyvūnai

Katarinis mastitas: priežastys ir simptomai, karvių gydymas ir profilaktika

Anonim

Mastitas yra rimta uždegiminė tešmens liga, dažnai aptinkama galvijams. Paprastai tai pasireiškia telyčioms ir neseniai apsiveršiavusioms telyčioms. Yra keletas ligos atmainų, kurios skiriasi eigos sunkumu. Karvių katarinio mastito priežastys, diagnostikos ir gydymo metodai, profilaktikos metodai – visa tai turėtų žinoti žmogus, turintis ūkyje melžiamų gyvulių.

Ligos priežastys

Katarinis mastitas yra infekcinė liga, kurią sukelia streptokokai, stafilokokai arba Escherichia coli. Ligos išsivystymo priežastis:

  • laikymo sąlygų pažeidimas (š altis, drėgmė tvarte, purvas);
  • tešmens higienos pažeidimas (nebuvimas plovimo ir masažo prieš melžimą);
  • melžimo klaidos;
  • netyčia spenelio trauma ganykloje ar tvarte, infekcijos patekimas į pieno latakus.

Pradinėse stadijose liga yra besimptomė, gyvūnas nepraranda apetito, jo temperatūra normali. Mažus gumuliukus ant tešmens (žirnio dydžio) galima pajusti tik atidžiai ištyrus gyvūno tešmenį.

Problemos simptomai

Sergant katariniu mastitu, pirmiausia užsidega pieno latakai, jei gyvūnas negydomas, pažeidžiamos alveolės, liga progresuoja. Tada gyvulys netenka apetito, karvė tampa vangi, tešmuo akmenėja, pakyla temperatūra, sumažėja laktacija, piene atsiranda dribsnių, jis tampa drumstas ir beskonis. Karvės būklė pablogėja greitai, nustačius pirmuosius ligos simptomus, reikia pradėti gydymą.

Diagnostika

Kad nepraleistumėte ligos pradžios, gyvūno skrandis, tešmuo ir užpakalinės kojos turi būti kasdien valomos nuo nešvarumų ir dulkių. Tam standžiu šepečiu nuvalomi nešvarumai, tešmuo nuplaunamas šiltu vandeniu, sausai nušluostomas ir sutepamas kremu. Lengvas masažas leidžia aptikti mažus tešmens gabalėlius, o pirmųjų pieno lašų nupylimas į atskirą dubenį ir juose atsiradę dribsniai padės šeimininkui atpažinti karvės katarinio mastito išsivystymą.

Svarbu: gydymo trūkumas gali išprovokuoti tešmens gangrenos, sepsio išsivystymą, gyvūno mirtį.

Atsargus ir dėmesingas požiūris į karvę, gyvūnų laikymo taisyklių laikymasis leidžia greitai susidoroti su liga.

Kaip susidoroti su katariniu karvių mastitu

Pradinėje ligos stadijoje gyvūną turėtumėte palikti garde (vasarą) arba perkelti į atskirą aptvarą. Gyvūnui nebeduodama šlapio maisto, gėrimas ribojamas.

Karvė turėtų būti melžiama tik rankomis, pienas duodamas mažomis porcijomis 4-6 kartus per dieną. Prieš kiekvieną melžimą tešmuo masažuojamas. Sunkus melžimas, gyvūno patinimas ir nerimas, rekomenduojama naudoti ichtiolio, salicilo tepalą. Galite tepti aplikacijas nakčiai, pritvirtindami jas tvarsčiu. Sunkiais atvejais veterinarijos gydytojas skiria antibiotikų injekcijas: Streptomycin, Monomycin ir kt. Kursas yra 5-7 dienos. Esant tešmens patinimui ir skausmui, pirmąsias 2 paūmėjimo dienas ant jo dedami vėsinantys kompresai. Pašalinus patinimą, jie pakeičiami šildančiais.

Gyvūno garde turi būti sausas ir švarus, karvė dedama ant storo šiaudinio kraiko. Jis apsaugotas nuo skersvėjų. Gardas valomas nuo mėšlo kasdien, dezinfekcija atliekama kas 2-3 dienas.Kad nepraleistumėte kitų karvių ligos pradžios, atidžiai ištirkite visą populiaciją. Dezinfekuojamas „Whiteness“ tirpalu, karštu kepimo sodos tirpalu.

Sergančio gyvūno, gydomo nuo sunkaus katarinio mastito, pieną reikia išmesti ir jo negerti žmonės ar gyvūnai. Reikia pasirūpinti, kad melžimo metu ant kraiko nepatektų pieno lašų ir nebūtų pakartotinio užsikrėtimo.

Prevencijos priemonės

Visus bandos gyvūnus turi sistemingai apžiūrėti veterinarijos gydytojas. Prieš kiekvieną melžimą tešmenį reikia nuplauti ir pamasažuoti. Kad organo oda nesutirštėtų, išliktų elastinga, nesutrūkinėtų, būtina jį tepti specialiais kremais.

Tvartas palaikomas švarus, reguliariai keičiamas kraikas, mėšlas šalinamas 1-2 kartus per dieną. Esant įbrėžimams, įtrūkimams, įbrėžimams tešmens odoje, pažeidimai gydomi jodu, sintomicino tepalu, chlorheksidino vaistinės tirpalu. Mastito tyrimai periodiškai atliekami vietoje, pienas vežamas tirti į veterinarijos laboratoriją.

Kadangi po apsiveršiavimo dažnai susergama mastitu, pirmaveršių telyčioms reikėtų atlikti profilaktinius gyvulių tyrimus. Tešmens skiltys turi būti simetriškos, spenelių oda neturi būti pažeista, patinusi ir neparaudusi.

Tinkamas telyčių melžimas, geros gyvulių laikymo sąlygos gali sumažinti tikimybę susirgti mastitu. Savalaikis bendravimas su veterinarijos gydytoju, gydytojų receptų vykdymas susirgus gyvūnui užtikrina greitą pasveikimą nemažinant produktyvumo.