Agurkų fuzariumas ir verticiliumas: gydymas ir kaip su juo kovoti su nuotrauka

Kartais galite pastebėti šiltnamiuose ir atvirose lysvėse auginamų agurkų fuzariozę. Tokią problemą gali sukelti įvairios priežastys, tačiau dažniausiai ji kyla dėl augalų kraujagyslių sistemos grybelinių infekcijų (verticilium arba fusarium).

Įvykio priežastys

Kai kuriais atvejais agurkai pradeda vyti dėl neišsivysčiusios šaknų sistemos. Taip gali nutikti sodinant agurkus šiltnamyje per tankioje dirvoje. Tuo pačiu metu šaknų sistema negali aprūpinti auginamo augalo maistinėmis medžiagomis ir drėgme.Jei ištirsite tokį augalą, jis neatskleis mikroorganizmų pažeidimo požymių, o tik neišsivysčiusias jų šaknis.

Atkreipkite dėmesį! Jei agurkų sėklos sodinamos į paveiktą dirvą, užpildytą karštu vandeniu, jos nedezinfekuojant, tada augalus paveiks termofiliniai grybai ir patogenai, galintys sukelti laikiną toksikozę.

Išdžiūvusių augalų tyrimai rodo, kad smulkios šaknys nunyksta, kai įauga į žemę. Laikotarpis nuo dygimo pradžios iki viso augalo nuvytimo kartais trunka ilgiau nei mėnesį. Vystantys agurkai praranda gebėjimą atsispirti ligoms, kurias sukelia įvairios bakterijos ir infekcijos.

Jei dirva praturtinta gyvų bakterijų ir grybų kultūra, jos detoksikacijos procesas paspartėja. Šiuo tikslu naudojami šie vaistai: Baktofit, Trichodermin, Fitosporin-M, Integral, Pseudobacterin-2.Tą patį poveikį gali turėti kompostas, patekęs į dirvą. Tai padeda atkurti fungistatinį dirvožemį.

Nepakankamai prieš sėją atliekant sumažėjusios drėgmės talpos dirvos paruošiamuosius darbus, agurkus gali paveikti Verticillium albo-atrum grybelinė infekcija. Tai atsitinka, kai jie patenka į kraujagyslių sistemą.

Siauros ir aukštos lovos neturėtų būti kuriamos. Juos laistant vanduo nespėja giliai prasiskverbti, augalai negauna reikiamo drėgmės kiekio. Jei dirvožemio temperatūra yra aukštesnė nei 28 laipsniai, agurkų šaknų sistema susilpnėja, o žemėje esantis grybelis pradeda užkrėsti augalą.

Jei tai paveiks apatinės pakopos lapus, gali atsirasti dėmių. Lapų plokštelė, esanti tarp tokių venų, pradeda mirti. Viršutinės pakopos lapija praranda turgorą ir tampa chlorotiška. Jei nupjausite tokį lapą, tada po mikroskopu kartu su juo pamatysite grybieną.

Fuzariozė (tracheomikozė ir verticilija) agurkai

Šios agurkų ligos pavojus kyla dėl didelės žalos derliui. Liga gali greitai išplisti dideliuose plotuose. Iki 50 % visų auginamų daržovių gali būti padengtos antžeminių augalų dalių infekcija.

Būdingi ligos simptomai

Pasirgus šios rūšies liga, žūsta ne tik žalumynai, bet ir stiebas bei šaknų sistema. Jo atsiradimą palengvina gana aukšta oro temperatūra. Fusarium agurkai bijo numušti temperatūrą.

Fusarium simptomai pradeda ryškėti, kai pažeista šaknų sistema (šaknų puvinys). Ši problema dažnai iškyla šiltnamiuose ir šiltnamiuose. Dirvožemyje infekcija kaupiasi ir plinta į naujas sritis.

Pirmieji požymiai prasidėjus infekcijai atsiranda po kelių savaičių. Kraujagyslių užsikimšimas su tracheomikoze, prieš pat vaisiaus formavimąsi, lemia tai, kad karščiausiu paros metu lapija nuvysta, o tai galiausiai lemia augalo mirtį.

Formuojantis žalumynams, Fusarium simptomai karštomis dienomis gali keistis. Tracheomikozės užblokuotų augalų kraujagyslės neturi įtakos šaknų sistemos vystymuisi. Liga vystosi vangiai, tačiau augalai nustoja augti anksčiau laiko. Mikroskopinis stiebų tyrimas atskleidžia grybų grybelį, taip pat neoplazmus kraujagyslėse granuliuotos rudos medžiagos pavidalu.

Tuo pačiu metu suaugusių augalų papėdėje atsiranda sidabriškai b altas grybiena. Ant stiebų atsiradęs grybiena sukelia greitą augalo mirtį.

Biologinė Fusarium ir Verticillium savybė

Verticiliumo sukėlėjui palanki aukšta dirvožemio temperatūra (daugiau nei +26 laipsniai), taip pat drėgmės trūkumas. Tuo pačiu metu Fusarium mėgstama žema temperatūra ir užmirkęs dirvožemis.

Abi šios ligos mėgsta rūgščią dirvą. Šios ligos paveiktiems augalams būdingi šių tipų sutrikimai: kraujagyslių užsikimšimas, toksikozė, vytimas, audinių nekrozė.

Grybeliai į augalus gali patekti tiek iškart po sėjos, tiek sėkloms sudygus. Kai pažeidžiama šaknų sistema, susidaro tam tikri vartai, kad infekcija prasiskverbtų pro juos.

Grybai formuoja kolonijas kraujagyslių sistemoje ir palaipsniui pasiekia parenchimą. Jei dirva, kurioje yra net nedidelė konidijų kolonija, nebus dezinfekuota, ji bus praktiškai netinkama agurkams auginti.

Tačiau patogeno buvimas ne visada lemia augalo išdžiūvimą ir mirtį. Tinkamai organizuojant priežiūrą, užkrėstų krūmų skaičius sumažėja maždaug 3 kartus. Ir atvirkščiai, netinkamai atliktos agrotechninės priemonės šį rodiklį gerokai padidina.

Patogeninių infekcijų š altiniai

Pagrindinis patogeninės infekcijos plitimo š altinis yra sodinimui naudojamos sėklos. Jei nesilaikoma gamybos technologijų, dirvožemis ir augalų liekanos gali tapti infekcijos š altiniu.

Apsaugos nuo fuzariozės ir vytimo priemonės

Patogeniniai mikroorganizmai yra labai patvarūs, todėl apsaugos nuo jų priemonės ne visada būna sėkmingos. Geriausia prevencinė priemonė – sveikų sėklų sodinimas. Jei, pašalinus nudžiūvusį augalą, pasodinamas kitas augalas, tuomet duobėje reikia pasirūpinti dirvožemio dezinfekcija, kitaip naujai pasodintas augalas taip pat žus.

Kaip susidoroti su Fusarium problema

Augindami agurkus, daržovių augintojai taiko specialią žemės ūkio praktiką, kad galėtų susidoroti su agurkų Fusarium ir užkirsti kelią ligos plitimui:

1. Prevencinių priemonių naudojimas lysvių dirvožemiui dezinfekuoti cheminėmis medžiagomis arba terminiu apdorojimu.
2. Sėklų sodinimo substratų įsigijimas arba paruošimas, atsižvelgiant į jų naudojimo sąlygas.
3. Siekiant užtikrinti agurkų vegetacijos trukmę, jų aktyvaus derėjimo metu papildomai išpilama žemių, kad susidarytų papildoma šaknų sistema. Tam naudojamas kompostas, o kartais susukamas, kad būtų optimalus aeravimas.
4. Lašeliniam laistymui reikalingas drenažas, kad drėgmė nesudarytų sąstingio.

Augalų formavimas ir reguliarus derliaus nuėmimas sumažina augalų apkrovą, dėl to sulėtėja augalo šaknų sistemos senėjimo procesas.

Naudotos biologinės medžiagos

Agurkų fuzariozės gydymas atliekamas naudojant kai kurias Trichoderma padermes. Tokie vaistai kuriami laboratorijose. Galite apdoroti gatavą produktą, įdėdami jį į sudrėkintą dirvą 2–3 dienas prieš sodindami daržoves. Ateityje tokia suspensija bus purškiami stiebai, žalumynai ir dirvožemis lysvėse.

Cheminės medžiagos

Fungicidai dažnai neturi reikšmingo poveikio agurkų vytukui. Šis rezultatas yra padidėjusio atsparumo patogenams pasekmė.

Atlikus sėklų infekcijos pašalinimo priemonių tyrimus, buvo nustatyta, kad Fundazol yra veiksmingiausias. Kitų panašių agentų aktyvumas buvo silpnesnis.

Gerus rezultatus naikinant sėklas Fusarium infekcija, duoda laipsniškas sėklų kaitinimas prieš sodinimą (pirmą dieną - 35 laipsniai, tris dienas - 55 laipsniai, ketvirtą dieną -72 laipsniai).

Kovos su fuzariozės pasireiškimu ir agurkų vytimu prevencijos priemonės – šiltnamių dirvožemio, taip pat naudojamų komposto ir kitų sodinukų sodinimo substratų dezinfekavimas garais, toliau įvedant biologinius preparatus.

Paruoštas fungicido tirpalas pilamas po užkrėstų augalų šaknimis. Jei infekcija išplito per lovas židinio pavidalu, tada jų gydymas turi būti atliekamas visoje paveiktoje vietoje. Norint susidoroti su ligos plitimu, būtina atlikti 1-2 gydymo būdus.

Benzimidazolai turi teigiamą poveikį.

Kai kuriais atvejais Fusarium, būdamas augaluose, vystosi lėtai, nesukeldamas didelės žalos. Taip yra dėl sėklų apdorojimo fungicidais (kaip tai daro sėklų įmonės).

Be to, laikantis agurkų auginimo žemės ūkio technologijų taisyklių, augalai susikuria pakankamą imunitetą, kad per visą vegetacijos sezoną nesivystytų stiebo forma. Fungicido preparatas gali apsaugoti augalą tik 2-3 savaites, o skersvėjis, dirvožemio ir oro temperatūros lygio pokyčiai bei nepakankama agrotechnologinė augalų priežiūra yra pagrindinė fuzariozės vystymosi problema.

Rekomenduojama